Antstolių siūlomas kelias iš nelegalaus darbo šešėlio – mokesčių atostogos (0)

Į darbo rinką grįžtantiems ir skolų turintiems žmonėms antstoliai siūlo suteikti mokesčių atostogas, kurios ne tik skatintų dirbti legaliai, bet ir valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų.

„Siekdami mažinti skaičių oficialių bedarbių, daugelis kurių dirba nelegaliai, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kodėl jie dirba nelegaliai,“– pabrėžia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.

Atsakymą sufleruoja skaičiai: bet kurio legaliai įsidarbinusiojo asmens gaunama minimalioji mėnesinė alga (MMA) dėl mokesčių valstybei mažėja 207 Eur, arba 25 proc.  Būtent mokesčiai valstybei labiausiai „kerta per kišenę“ ir yra dažniausia nelegalaus darbo priežastis. Kreditoriams išskaičiuojamos sumos visais atvejais mažesnės už mokesčius valstybei: atsižvelgiant į MMA uždirbančio asmens skolų skaičių ir pobūdį, skoloms dengti gali būti išskaičiuojama nuo 126  iki 190 Eur.

„Valstybei subsidijuojant į darbo rinką grįžusių asmenų mokėtinus mokesčius ir nebemokant jiems nedarbo išmokos, kurios vidutinis dydis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, šiuo metu yra 458 Eur, laimėtų abi pusės. Ilgalaikiams bedarbiams tai būtų paskata pradėti legaliai dirbti. Valstybės biudžetas sutaupytų milijonines sumas, kurias galėtume skirti mokytojų, medikų, policininkų algų kėlimui ar kitoms prioritetinėms reikmėms,“– argumentuoja I. Gaidelis. Jo žodžiais, jei per metus į darbo rinką sugrįžtų 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių, būtų sutaupoma jau 30,1 mln. Eur lėšų. O jei būtų užimtos visos 14,5 tūkst. esamų laisvų darbo vietų,  valstybės biudžetas pasipildytų beveik 43,7 mln. Eur.

Lietuvos antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad tokios mokesčių lengvatos sukurta nauda būtų keleriopai didesnė už tą spėjamą 6,5 mln. Eur sumą, apie kurią kalba Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlanti nelegalaus darbo mastą mažinti naujomis lengvatomis skolų turintiems bedarbiams.

„Politikų žadamos mažesnės išskaitos iš darbo pajamų ir skolų atostogos dirbti pradėjusiems skolininkams gali tapti trumpalaike paguoda, bet ilgainiui jos taptų „akmeniu po kaklu“ daugeliui mokių skolininkų“,– sako antstolis I. Gaidelis.

Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 Eur skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. iki 59 mėn.), o finansinę naštą MMA uždirbančiam skolininkui papildomai padidintų apie 800 Eur. Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 Eur ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 Eur. Tai ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos. Užsitęsusio išieškojimo atvejais palūkanos, delspinigiai, netesybos ir administravimo mokesčiai pirmines pradelstų skolų sumas išaugina po 8-9 kartus.

Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, taip brangai mokėti už lengvatinę skolų išieškojimo tvarką žmonės visai nenori: aštuoni iš dešimties respondentų (77 proc.) nesutiktų papildomai sumokėti 800 Eur kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma  mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus, o per penkerius metus).

„Skatindami žmones grįžti į darbo rinką, taip pat turėtume juos skatinti gyventi sąžiningai, nepažeidinėti visuomenėje nustatytų taisyklių,“– pabrėžia I. Gaidelis. Neturintys skolų ir įsidarbinusieji ilgalaikiai bedarbiai turėtų atsidurti geresnėje padėtyje už tuos, kurie prasiskolino elgdamiesi neatsakingai.  Būtent mokesčių atostogos skatintų legaliai įsidarbinti ir turinčius skolų, ir neskolingus bedarbius. O į darbo rinką grįžę skolininkai, net ir mokėdami galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtintas išskaitas iš pajamų skoloms dengti, pragyvenimui kas mėnesį turėtų 672 Eur (po 22 Eur dienai), arba 39 Eur daugiau, negu dabartinė MMA „į rankas“ (633 Eur).

Dar vienas postūmis trauktis iš šešėlio būtų leidimas iš nedarbo išmokos išieškoti skolas už teisės pažeidimus. Pasak antstolio I. Gaidelio, visi suprantame, kad galiojant draudimui išieškoti skolas iš nedarbo išmokos, skolingas bedarbis mieliau pasirinks 458 Eur nedarbo išmoką ir dar 840 Eur nelegalių darbo pajamų (iš viso – 1298 Eur), negu eis dirbti legaliai, gaudamas dukart mažesnę MMA. Beje, kaimyninėje Latvijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos MMA leidžiama išskaičiuoti net 50 proc. lėšų, tokiu būdu viešąją tvarką saugant ne tik draudimais, bet ir siekiant užtikrinti paskirtų nuobaudų neišvengiamumą.