Nuo 2025 m. Ministrų kabinetas sostinės oro uostui suteikė Čiurlionio vardą (0)
Publikuota: 2024-11-20
Kategorija:
ELTA
Ministrų kabinetas Vilniaus oro uostui nuo 2025-ųjų pradžios penkeriems metams nusprendė suteikti simbolinį Čiurlionio vardą.
Siūlymą apsvarstė prie Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad nuo 2025 m. sausio iki pat 2029 m. pabaigos sostinės oro uostas vadintųsi „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“.
Tiesa, Lietuvos oro uostai (LTOU) jau anksčiau išsakė nuomonę, kad siūlymui trūksta aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo.
LTOU skaičiavimais, pavadinimo keitimas galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.
Visgi, pasak oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, procesas neturėtų būti finansuojamas LTOU lėšomis, kitaip bendrovei tektų „perdėlioti tam tikrus darbus ir turimus pajėgumus“.
„Mūsų patvirtinta strategija apima infrastruktūros transformaciją ir vystymą, aviacinio pasiekiamumo didinimą, galimybių verslams veikti oro uostuose plėtrą, bendrą Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą, o mums artimiausi metai yra labai svarbių strateginių infrastruktūros projektų vykdymo ir pokyčių laikotarpis“, – Eltai yra teigęs T. Vasiliauskas.
Susisiekimo ministerija siūlymui nepritarė ir vietoje vardo keitimo siūlė Vilniaus oro uostui suteikti proginį M. K. Čiurlionio vardą, iškabinti menininko atminimą įprasminančią iškabą, kitaip papuošti minėjimui skirtas oro uosto erdves.
Laikinasis susisiekimo ministras Marius Skuodis Eltai jau sakė „absoliučiai nepritariantis“ idėjai suteikti Čiurlionio vardą oro uostui, nes tai būtų ilgas ir finansiškai imlus procesas, kuris įneštų daugiau sumaišties nei duotų naudos.
Ministerijos teigimu, siūlymas sukurtų painiavą tarp keleivių, kurie pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) suteiktą kodą ieško skrydžių į tarptautinį Vilniaus oro uostą (VNO), o ne Čiurlionio.
„Suteikto kodo ar oro uosto pavadinimo pakeitimo IATA administruojamame registre procedūra (...) yra sudėtinga ir imli laikui. Taip pat tektų tikslinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenų bazes“, – teigia ministerija.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
Rekomenduojami video
Teismai ruošiasi reformai: prie Panevėžio miesto apylinkės teismo bus prijungti Rokiškio ir kiti rajonų teismai
(15)
Paskutiniai šių metų mėnesiai šalies teismams intensyvių darbų metas – ne tik nagrinėjamos bylos, bet ir diegiamos teismų administravimo naujovės – rengiamasi teismų reformai, kurią įgyvendinus nuo 2018 m. sausio 1 d. šalyje veiks 22 teismai vietoj šiuo metu f
2017-11-11
Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio min
2017-11-11
Žvelgiant per eismo dalyvių prizmę, ruduo yra pats nemaloniausias ir nesaugiausias metų laikas: trumpėja šviesus paros laikas, matomumą prastina lietus, šaltis ir vis dažniau pasitaiko rytinis plikledis. Tai įrodo ir saugaus eismo statistika – būtent paskutiniais rudens mėnesiais
2017-11-07
Vos įvažiavus į Salako miestelį, atvykusius iš toli pasitinka aukštai į dangų besistiebiantis Salako bažnyčios bokštas. Ryškiausias Salako architektūros akcentas sudaro įspūdį, lyg lankytum ne Zarasų rajono miestelį, o puikiausias Normandijos ar senosios Anglijos bažnyčia
2017-11-03
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje šiuo metu in vitro kultūroje auginama 200 stelmužiukų – Stelmužės ąžuolo palikuonių – kuriuos ministerija dovanos Lietuvai valstybės atkūrimo &scar
2017-10-26
