Pensijų kaupimo pertvarka: atpigtų labai svarbi paslauga (0)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pensijų kaupimo pertvarkos pasiūlymus, kurių sudėtinė dalis – anuitetų mokėjimo centralizavimas ir perdavimas „Sodrai“. Šiuo žingsniu siekiama atpiginti anuitetų paslaugą kaupiantiesiems, nes Lietuvoje anuitetai santykinai brangūs dėl pernelyg mažos rinkos. 

Kaip žinoma, pertvarkant II pakopos pensijų sistemą siūloma pereiti prie aktyvesnio gyventojų kaupimo, kai kaupiantis asmuo į pensijų fondą mokėtų 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos – 3 proc.), o valstybė prisidėtų 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos – 1,5 proc.).

Kad gyventojai ne taip stipriai pajustų pertvarkos naštą, svarstoma 2 proc. punktais mažinti įmokas „Sodrai (po mokesčių pertvarkos mažinimas – 1,55 proc.).

Kaupti labiau siūloma dėl prastėjančio darbingo amžiaus žmonių ir senjorų santykio, kuris prastėja dėl emigracijos ir nepakankamo gimstamumo. Tuo metu valstybės mokamos senatvės pensijos priklauso nuo dirbančiųjų įmokų į biudžetą.

„Tačiau neseniai išsakyti Gyvybės draudimo įmonių asociacijos teiginiai, esą „Sodros“ mokama senatvės pensija po dvidešimt metų sieks vos 200 eurų, yra nepagrįsti ir klaidina visuomenę. Jau šiuo metu vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą siekia 323 eurus. Lietuvos ekonomika auga, vidutinis darbo užmokestis, su kuriuo susieta senatvės pensija, kyla, todėl sunku net teoriškai įsivaizduoti, kad vidutinė pensija nukristų į 200 eurų lygį. Kalbėdami apie ateitį ekonomistai niekuomet nekalba apie absoliučius skaičius, nes tai labai netikslu. Galima kalbėti tik apie tai, kokį procentą buvusio žmogaus vidutinio atlyginimo sudarys būsima senatvės pensija“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Perduodama „Sodrai“

Kaupimas – ne vienintelė svarbi pensijų sistemos dalis. Kita dalis – pensijų anuitetas. Anuitetas yra iki gyvenimo galo žmogui išmokama periodinė pensijos išmoka, tačiau tai mokama ir brangi paslauga.

Anuiteto įsigijimas reiškia, kad visa pensijų fonde sukaupta suma yra pervedama anuiteto mokėtojui (siūlomu atveju „Sodrai) mainais už jo įsipareigojimą mokėti tam tikro dydžio pensines išmokas tol, kol žmogus gyvena.

„Sodrai“ tapus anuiteto mokėtoja, II pakopoje sukauptos lėšos bus aiškiai atskirtos nuo bendro „Sodros“ biudžeto ir administruojamos atskirai.

Pensijų anuitetų paslaugą teikiant centralizuotam pensijų anuitetų mokėtojui – „Sodrai“ – pensijų anuitetai pigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių pensijų anuitetų administravimo sąnaudų. Be to, gyventojams perėjimas iš kaupimo į išmokų etapą būtų daug paprastesnis ir aiškesnis, o pensijų anuiteto mokėtojo pasiekiamumas – daug didesnis.

„Pastaruoju metu girdisi kritiškų nuomonių ir gąsdinimų dėl to, kad anuitetų mokėtoju siūloma paskirti „Sodrą“. Teigiama, esą žmonių sukaupti pinigai atiteks „Sodrai“, kuri tarsi juos savinsis. Tačiau tai netiesa: pensijų fonduose sukaupti pinigai netaps bendro biudžeto dalimi, tai tarsi atskira sąskaita, iš kurios bus mokamos išmokos pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms, kurie kaupė pensijų fonduose“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Kitas mitas, esą anuitetus mokant „Sodrai“, jie taptų brangesni. Apie tai savo pranešime spaudai užsimena Gyvybės draudimo įmonių asociacija, tačiau tai visiškai klaidinga informacija.

„Anuiteto įsigijimas pinga, jeigu mokėtojas gali efektyviai valdyti riziką. O rizika geriau valdoma tuomet, kai rinka didesnė. Kadangi anuitetas (konkreti vienoda pinigų suma) mokamas iki gyvos galvos, net jeigu asmens sukaupti pinigai pasibaigia, tai visos bendrovės rizikuoja – kas padengs skirtumą tarp sukauptų pinigų ir ilgai gyvenančio kliento išmokų. Kai bendrovė turi daug klientų, jos rizika mažesnė, nes vienas žmogus gyvena ilgai, kitas trumpai, bet bendrąja prasme viskas išsilygina. Taigi centralizuodami sistemą mes sumažiname riziką, todėl anuitetai turėtų reikšmingai atpigti“, - teigia ministras.

Kokie anuitetai siūlomi?

Siūloma įtvirtinti 2 pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą ir standartinį pensijų anuitetą.

Atidėtasis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų išmokos pradedamos mokėti tik šiam sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki gyvos galvos. Atidėtasis anuitetas būtų pigesnis, jam būtų skiriama 10-15 proc. nuo visos sukauptos sumos II pakopoje, bet išmokos, kurias mokės „Sodra“, tikėtina, būtų didesnės nei standartinio anuiteto atveju.

Asmuo, įsigijęs atidėtąjį anuitetą, nuo pensinio amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš privataus pensijų fondo. Pagrindinis periodinių išmokų ir anuiteto skirtumas, kad periodinės išmokos paveldimos, o anuitetas – ne.

• 65-84 m. – paveldimos periodinės išmokos iš pensijų fondo (plius valstybė mokama senatvės pensija);

• Nuo 85 m. – nepaveldimas anuitetas iš „Sodros“ (plius valstybės mokama senatvės pensija).

Standartinis pensijų anuitetas – tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos. Išmoka būtų mokama iš „Sodros“ ir būtų tarsi „kepurė“ prie valstybės mokamos senatvė pensijos.

Pensijų kaupimo pertvarka šiuo metu yra parengta, bet ji įsigaliotų tik pritarus įstatymų leidžiamajai valdžiai – Seimui. Visi siūlymai – kol kas tik projektas.