Pokyčiai šalies užimtumo sistemoje – jau vasarą (0)

Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, – tai padės ateityje į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Pokyčiai, kuriais siekiama kuo greičiau padėti darbo ieškantiems žmonėms ir jį siūlantiems darbdaviams surasti vieniems kitus, įsigalios nuo liepos 1 d. 

„Pokyčiai ir naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas“, –  sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Ministrė M. Navickienė pabrėžia, kad, visų pirma, svarbu atskirti pasirengusius ir besirengiančius dirbti žmones: „Jeigu siekiame, kad darbdaviai kuo greičiau surastų tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnyba turi identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas“. Tai padės darbdaviams greičiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, o darbuotojams – jų lūkesčius atitinkančias darbo vietas.

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. O štai darbo rinkai besirengiantiems žmonėms bus suteikta individuali kompleksinė pagalba, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda. Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje. 

Geresnės paslaugos darbdaviams
Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei 10 metų). Planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks bedarbio statusą praradę gyventojai, tarp jų ir asmenys, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, tik vengia mokėti mokesčius valstybei. 

Ypatingas dėmesys – ilgalaikiams bedarbiams
Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Atskyrus pasirengusius ir besirengiančius dirbti asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką. 

Pokyčiai Užimtumo tarnyboje 
Nors Užimtumo tarnybos struktūra nesikeis, planuojama keisti klientų aptarnavimo skyriuose dirbančiųjų profilius: daugės atvejo vadybininkų bei darbuotojų, dirbančių su darbdaviais.
Taip pat bus iš esmės keičiamas klientams teikiamų paslaugų modelis, – daugiau dėmesio skiriama tiems, kuriems reikalingas aktyvesnis bendravimas ir intensyvesnės konsultacijos. 
Tie darbo ieškantys žmonės, kurie turi didesnes galimybes darbo rinkoje, daugiau paslaugų gaus skaitmeniniais kanalais, o Užimtumo tarnybos darbuotojai intensyviau paslaugas teiks vidutinių ir ribotų įsidarbinimo galimybių darbo rinkoje klientams. 

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas
Pirmus 9 mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas. 

Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas. 

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi. 

Dirbantiems – mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo galimybės
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 

Plečiamos paslaugos ir išmokos
Didinama ir plečiama parama judumui – kelionės išlaidos bus kompensuojamos ne tik vykstant į darbą, bet ir vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultaciją į Užimtumo tarnybą. Taip pat didinama maksimali kompensacija iki 30 proc. MMA (t. y. 219 Eur) per mėnesį, o terminas ilginamas nuo 3 iki 4 mėnesių.

Iš užsienio atvykusiems darbuotojams, taip pat ir iš emigracijos sugrįžtantiems lietuviams bei juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata – išmoka, padėsianti į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, pavyzdžiui, IT, inžinerinių profesijų, susijusių su orlaivių techniniu aptarnavimu, laivų remontu ir statyba.