Seimas pritarė azartinių lošimų reklamos draudimui (0)

Antradienį Seimas ketina priėmimo stadijoje svarstyti įstatymų pakeitimų projektą, kuriuo norima uždrausti didžiąją dalį azartinių lošimų reklamos.

 

Už Azartinių lošimų įstatymo ir lydinčiųjų pakeitimų projektą priėmimo stadijoje balsavo 73, susilaikė 1, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo. Dauguma įstatymo pakeitimų įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., kai kurie iki 2028 m. sausio 1 dienos.

 

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams bus uždrausta skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK) Mindaugas Lingė pabrėžia, kad netektys žiniasklaidai dėl reklamos draudimo bus dalinai kompensuojamos iš valstybės lėšų.

 

„Manome, kad Vyriausybės dėka esame radę, kaip pereinamuoju laikotarpiu kompensuoti tam tikras netektis. Ir būsimųjų metų biudžete įskaičiuota 4 mln. medijų fondui, kuris bus šiam tikslui naudojamas. Ir su tuo tikslu buvo didinamas finansavimas kitoms sektoriaus dalims, kaip transliacijos, kultūros, sporto renginiams“, – Eltai komentavo jis.

 

„Suprantame, kad daugelis sektorių tapo priklausomi nuo pajamų, gautų iš lošimų sektoriaus. Bet tikrai turime skaičiuoti ir vertinti tą žalą, kuri padaroma viešajam interesui. Tai augantis priklausomybių skaičius ir tai rodo, kad tai būtų tik didėjanti problema“, – tvirtino jis.

 

Įsigaliojus visoms įstatymo pataisoms Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato.

 

Kaip rašoma projekte, taip pat numatomas pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. pabaigos, kurio metu būtų leidžiama naudoti reklamą, jei joje neteikiama jokia informacija apie technologines sąsajas su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine. Ją skelbiant televizijoje, radijuje ir internete, tai nebūtų ilgesni kaip 15 sekundžių trukmės intarpai, rodomi ne dažniau kaip tris kartus per valandą nuo 6 iki 18 valandos ir ne dažniau kaip du kartus per valandą nuo 18 iki 24 valandos.

 

Tuo metu interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuosiuose languose kurie uždengia dalį ar visą svetainės turinio. Skelbiama reklama su nuoroda į lažybos bendrovių interneto svetaines neviršija 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos ir 10 proc. nuo 18 iki 24 valandos.

 

„Pereinamasis laikotarpis iki 2027 m. pabaigos yra gana didelis kompromisas, leidžiantis prisitaikyti. Panašiu keliu ėjo ir Belgija, kuri priėmė reguliavimą. Ir pas juos nusimato, kad 2028 m. baigiasi laikotarpis“, – aiškina M. Lingė.

 

Nuo 2028 m. bus draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Iki tol galios pereinamasis laikotarpis, kai bus galima skelbti rėmimo pranešimus, kuriuose nurodoma, kad lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios bendrovės remia sporto renginius ar jų transliacijas, sporto organizacijas, sportininkus, kultūros ir meno renginius ar jų transliacijas, kultūros ir meno organizacijas ir meno kūrėjus.

 

Naujomis nuostatomis visiškai apribota galimybė kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais, o pašto įstaigose organizuoti lošimus. Šiuo metu yra taikoma išimtis lošimams automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su kino teatrų, geležinkelio ir autobusų stočių, oro uostų, jūrų uostų tiesioginėmis funkcijomis, taip pat daroma išimtis lažybų ir totalizatorių punktams, įsteigtiems pašto įstaigose.

 

Reklamos draudimas negalios tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.

 

Parlamentarė Agnė Širinskienė sukritikavo projektą ir numatomus pakeitimus tvirtindama, kad valdantieji yra tik išdalinę pažadus, kad kompensuos žiniasklaidos netektis, bet tam nėra numatę lėšų.

 

„Panašu, kad tie pažadėjimai nėra suplanuoti valstybės biudžete. Tai iš esmės paliekate pažadus žiniasklaidai, kad kompensuosite už netekimus. Bet tų lėšų trims metams jūs nei planuojate, nei diskutuojate su asociacijomis ir nutrenkiate tai kolegoms ant galvų“, – Seimo posėdžio metu aiškino A. Širinskienė.

 

Tačiau M. Lingė aiškino, kad medijų fonde numatyti 4 mln. eurų skirti būtent šiam tikslui. Tokiam teiginiui paantrino ir premjerė Ingrida Šimonytė.  

 

„2025 m. biudžete medijų fondui yra suplanuoti papildomi 4 mln. eurų prie jau 5 mln. numatytų. Tai buvo avansu įskaičiuota, kai mes dar nebuvome nubalsavę dėl pakeitimo“, – aiškino M. Lingė.

 

„Tikrai patikinu, kad biudžete numatytos lėšos, kad medijų netekimai būtų kompensuojami. Nusistovės kažkokie principai, kaip tai bus paskirstyti medijų laukui. Norime, kad medija klestėtų, bet nenorime, jog tai vyktų žmonių sąskaita“, – posėdyje tvirtino I. Šimonytė.