Seimui pateiktas 2026-ųjų valstybės biudžeto projektas (0)

 Seimui antradienį pateiktas 2026-ųjų valstybės biudžeto projektas, kuris iki gruodžio bus svarstomas parlamento posėdžių salėje ir komitetuose.

Biudžeto pajamos kitais metais augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų (su Europos Sąjungos (ES) lėšomis).

Numatomas valstybės biudžeto deficitas sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola sudarys 45,1 proc. nuo BVP (augs apie 5 proc.)

Grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų). 

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, nepaisant geopolitinių iššūkių, taip pat vidinių problemų – visuomenės senėjimo, ganėtinai aukšto struktūrinio nedarbo lygio, Lietuvos ekonomika auga ir vystosi.

„Matome, kokiais tempais auga mūsų biudžetai, dviženkliai skaičiai. Turbūt galime pasidžiaugti, tai atspindi, kad ekonomika vystosi, auga ir tikrai turime komfortą sudarinėti biudžetus, kai nereikia nuo nieko nurėžinėti, dar galime kažką dalinti ir didinti. Tai iš tiesų yra didelis komfortas ir didelis visos šalies pasiekimas“, – teikdamas biudžeto projektą Seimo tribūnoje kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Seime antrus metus bus svarstomas trimetis – 2026–2028 metų laikotarpio – šalies biudžetas.

Didesnis gynybos finansavimas, augančios pensijos ir atlyginimai

Kitų metų valstybės biudžete planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų. 

Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų augti daugiau nei 69 eurais „į rankas“ – iki 1153 eurų prieš mokesčius.

Pensijos kitąmet didinamos 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų (nuo 670 iki 750 eurų), su būtinuoju stažu – 90 eurų (nuo 720 iki 810 eurų).

Pensijų didinimui kitais metais planuojama skirti 388,4 mln. eurų.

Gyventojų pajamų augimui, keliant atlyginimus ir daliai viešojo sektoriaus darbuotojų, bus skiriama 438,4 mln. eurų.

Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams papildomai numatyti 24,1 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 12 mln. eurų, rezidentams – 10,6 mln. eurų, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 9,5 mln. eurų.

Mokytojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams biudžete numatyti 148,8 mln eurų, medikų – 148 mln. eurų.

Labiausiai vidutiniai atlyginimai „į rankas“ kitąmet turėtų augti rezidentams – 313 eurų (12,6 proc.), slaugytojams – 127 eurais (8 proc.), statutiniams pareigūnams – 110 eurų (5 proc.)

Taip pat bus sparčiau – 5,4 proc. – indeksuojamos socialinės paramos išmokos (šiemet – 0,9 proc.) Vienkartinė išmoka vaikui didės 266 eurais (iki 1036 eurų), vaiko išlaikymo išmoka – 59 eurais (iki 185 eurų).

Finansavimas keliams kitąmet sieks 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.

Iš parlamentarų – klausimai dėl gynybos finansavimo, kuro akcizų

Finansų ministrui pristačius valstybės biudžeto projektą, parlamentarai kėlė klausimus dėl jame numatyto gynybos finansavimo, taip pat naujų mokesčių įvedimo bei sprendimų dėl dyzelinio kuro akcizo augimo.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius kėlė klausimą, kodėl Vyriausybė neplanuoja įvesti mokesčio bankams.

Atsakydamas ministras teigė, kad bet koks papildomas apmokestinimas gali didinti finansinę naštą vartotojams, kuriems bankai perkeltų papildomus mokesčių kaštus, be to, papildomas apmokestinimas jau galiojo per solidarumo įnašą – jis baigia galioti šiemet, dėl mažesnių palūkanų sumažėjus bankų pelnams.

„Šios Vyriausybės vienas prioritetų – kapitalo rinkų plėtra ir didesnė konkurencija bankų sektoriuje“, – Seimo salėje sakė K. Vaitiekūnas.

Opozicijai priklausantis liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad jo frakcija yra patenkinta biudžeto projekte numatytu gynybos finansavimu, kėlė klausimus, kaip dėl šių lėšų vyko derybos koalicijoje.

„Žiūrime rezervuotai, bet iš principo esame patenkinti“, – Seimo salėje kalbėjo politikas.

Konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad opozicija pavasario sesijoje priimtus mokestinius pakeitimus palaikė patikėjusi, kad šios lėšos bus skirtos tiesiai gynybos finansavimui, o dabar valdantieji esą išduoda pasitikėjimą.

„Tikrai nesijaučiam, kad išduodam pasitikėjimą – kaip tik suteikiam pasitikėjimo daug daugiau Krašto apsaugos ministerijai panaudoti pinigus mūsų gynybai, (…) neskirstant jų į tam tikras eilutes“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Demokratas Algirdas Butkevičius abejojo, kuo paremtas biudžete numatytas, pasak politiko, „optimistinis“ pajamų augimas.

„Biudžeto pajamų augimas yra įtakotas augančios ekonomikos ir priimtų diskrecinių sprendimų, t. y. mokestinių pakeitimų“, – jam sakė K. Vaitiekūnas.

Jau skelbta, kad kitais metais planuojama laikinai stabdyti akcizų CO2 dedamosios didinimą dyzeliniams 
degalams – tai biudžetui turėtų kainuoti apie 60,6 mln. eurų.

„Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas teigė, kad po anksčiau priimtų sprendimų akcizą kelti Lietuvoje smarkiai krito kuro pardavimai, šalis tapo nekonkurencinga regione.

K. Vaitiekūnas, kad sprendimas kitąmet sulėtinti kuro akcizo augimą yra subalansuotas.

„Dyzelinio kuro pardavimas išties yra sumažėjęs apie 10 proc., kai buvo planuota apie 6 proc., bet pajamų iš šio akcizo, iš dyzelinio kuro, yra daugiau surenkama nei 2024 metais, bet mažiau nei buvo planuota 2025 metais. Taip, išties buvo šiek tiek per greitai padidintas akcizas – per greitai, nes aplinkinės valstybės tokios politikos nesiėmė“, – aiškino finansų ministras.

Seimas po pateikimo antradienį pritarė kitais metais dyzelino akcizą didinti 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 eurų (už 1 tūkst. litrų) – tai galutinę dyzelino kainą keltų 4 centais už litrą. 

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas prieš projekto pateikimą akcentavo, kad tokiais siūlymais Vyriausybė nesilaiko duotų pažadų.

„Yra sustabdoma kintama akcizo dalis – be abejo, tai yra dalinis sprendimas. Bet šitie sprendimai taip pat yra pakankamai brangūs – šitas pristabdymas (…) kainuotų 61 mln. eurų. (…) Bet tai turbūt subalansuotas sprendimas, žiūrint į vidaus vartojimą“, – atsakydamas tikino finansų ministras.

„Valstietė“ Ligita Girskienė kėlė klausimą, kodėl kartu su sprendimais dėl dyzelino akcizo nėra siūloma kelti šių mokesčių tabakui ir alkoholiui.

Finansų ministro teigimu, šių akcizų augimas yra užprogramuotas trimečiame plane, o daugiau juos didinti šiuo metu nebūtų tikslinga.

„Galime įsivertinti tą brangimą, kuris yra užprogramuotas užpraeitos Vyriausybės. Čia reikia pabrėžti – mes regione šiek tiek išsiskiriame didesniais akcizais alkoholiui ir tabakui, tai net jei erdvės yra juos šiek tiek didinti, (…) gal ne tiek daug“, – tikino finansų ministras.

Toliau prasidės dviejų mėnesių biudžeto svarstymai Seime

Po pateikimo biudžeto projektas bus svarstomas parlamento komitetuose, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Iki lapkričio 10 d. kiti Seimo komitetai BFK teiks siūlymus dėl biudžeto projekto, tuomet lapkričio 25 d. parlamento salėje numatytas pirmasis projekto svarstymas.

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.

Siūlymus biudžetui gali teikti piliečiai ir kitos suinteresuotos grupės, Seimo nariai, išvadas dėl projekto iki lapkričio 7 d. pateiks Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.

Po priėmimo Seime valstybės biudžeto projektą per 10 dienų turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.