Uždirbančių menkas algas sumažėjo, tačiau yra vienas „bet“ (0)

Daugelio darbuotojų atlyginimas praėjusių metų pabaigoje didėjo, o gavusių mažesnę sumą nei minimali alga, mažėjo. Tačiau maždaug pusės darbuotojų alga didėjo lėčiau už kainas, dėl to realiai jie uždirbo mažiau.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, 2017 m. ketvirtą ketvirtį augo 8,6 proc. – nuo 767 Eur 2016 m. pabaigoje iki 833 Eur praėjusių metų pabaigoje, skaičiuoja „Sodra“. Jos duomenimis, dažniau didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos nebeturėjo. Dažniau atlyginimai didėjo tiems, kurių algos prieš metus buvo labai mažos – neviršijo minimalios mėnesio algos (MMA). Kas antro iš jų pajamos per metus padidėjo daugiau nei 10 proc., o maždaug kas trečio mažų pajamų gavėjo pajamos, „Sodros“ duomenimis, turėjo padidėti ne mažiau kaip 100 eurų.

„Tokių darbuotojų daugiausia rastume didmiesčiuose, didžiausiuose prekybos centruose, didžiausiose šalies ligoninėse, laikinojo įdarbinimo įmonėse. Jų alga dažniausiai padidėjo po to, kai žmogus pakeitė pareigas arba darbo vietą. Akivaizdu, kad didėjant įtampai darbo rinkoje, didėja ir darbuotojų galia derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio“,– teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Tačiau įvertinus metinę infliaciją maždaug pusei žmonių realios pajamos sumažėjo, kadangi nominalus jų augimas „ant popieriaus“ neviršijo kainų augimo. Minimalią ir mažesnę mėnesio algą gaunančių dirbančiųjų skaičius per metus susitraukė nuo 23,6 proc. 2017 m. pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje.

Patarėja svarstė, kad artimiausiu metu pradės mažėti apdraustųjų skaičius. Dėl to reikėtų svarstyti, kokių priemonių imtis tam, kad „Sodros“ pajamos nesumažėtų: „Manau, tinkamas laikas galvoti apie tai, kaip sudaryti tinkamas sąlygas dirbti vyresniems žmonėms, kaip prisitraukti darbo jėgos iš trečiųjų šalių ir kaip mažinti priklausomybę nuo socialinių išmokų. Privatus pensijų kaupimas reikalingas tam, kad mūsų pajamos drastiškai nesumažėtų išėjus į pensiją.“

Didžiuosiuose miestuose registruoti darbdaviai darbuotojų atlyginimus didino labiau nei mažesnių vietovių darbdaviai. Labiausia pajamos didėjo Neringos, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestuose. Menkiausias didėjimas fiksuotas Vilkaviškio, Skuodo, Kalvarijos ir Pagėgių savivaldybėse.

Skaičiuojant skirtingų profesijų atstovus, dalis uždirbančių iki minimalios algos (MMA) tarp vadovų sumažėjo nuo 23 proc. iki 19 proc., tarp specialistų, inžinierių, technikų – nuo 12 proc. iki 9 proc., pardavėjų ir paslaugų darbuotojų – nuo 26 proc. iki 19 proc., kvalifikuotų darbuotojų – nuo 17 proc. iki 11 proc., o nekvalifikuotų darbuotojų – nuo 38 proc. iki 33 proc.

2018 m. sausį iki 400 Eur algą (neatskaičius mokesčių) uždirbo 184 tūkst. darbuotojų. 2017 m. sausį, kai MMA buvo 380 Eur, iki šios sumos skaičius siekė 254 tūkst. Statistikos departamento duomenimis, šį sausį vartotojų kainos buvo 4 proc. didesnės nei buvusios prieš metus.

Praėjusių metų liepą įsigaliojęs naujas Darbo kodeksas numato, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

Be to, pagal kodeksą, darbovietėse turi būti nustatoma darbo apmokėjimo sistema, o joje, be kita ko, turi būti įtvirtinta ir darbo užmokesčio indeksavimo (t. y. didinimo arba mažinimo) tvarka.