Gaisrų prevencija šaltuoju metų laiku (0)

Daug ir visokių gaisrų kyla šaltuoju metu laiku, bet yra kategorija gaisrų, kurių galima išvengti ir tai yra susiję su šildymu.

Šiai dienai yra įvairiausių šildymo sistemų, bet nereikėtų manyti, kad pažangių šildymo sistemų nereikia prižiūrėti, reikia prižiūrėti tiek kieto kuro, tiek dujinę, tiek elektrinę šildymo sistemas. Aišku, kiekvienai skirtinga priežiūra. Dažniausiai su įrenginiu būna ir gamintojo parašytas naudotojo vadovas, kuriame nemažai informacijos reikalingos įrenginio teisingam naudojimui ir priežiūrai, galima taip pat kviestis atitinkamus specialistus, kurie už jus padarys visą darbą.

Deja, gaisrai rodo, kad žmonės nei patys prižiūri, nei kitiems patiki priežiūros reikalus. Atėjus šalčiams „išlenda yla iš maišo“. Kitaip tariant, liepsnos pasirodo ten, kur jų neturėtų būti. Naivu tikėtis, kad nebus „nuotykių“ su neprižiūrima šildymo sistema. Kiekvieno gaisro atveju pasekmės skirtingos. Baigtis būna įvairi - nuo didelio išgąsčio, iki turto praradimo ar net gyvybės netekimo, todėl kiekvienas iš jūsų gali rinktis saugų gyvenimą, atlikdamas reikalingus darbus susijusius su jūsų  šildymo sistema.

Kadangi darosi vis šalčiau, tai ir dūmtraukių gaisrų daugėja. Dūmtraukis tūri būti nuolatos prižiūrimas ir valomas. Ne tik dūmtraukis dega, bet ir šildomosios sienelės, dūmtakiai, katilai, krosnys, krosnelės. Kieto kuro sistemoje visada kaupiasi nesudegusios kieto kuro dalelės, tik skirtingu greičiu, nes priklauso nuo malkų sausumo, kūrenimo proceso, tinkamai įrengtos sistemos. Malkos ir kūrenimas tiesiogiai priklauso nuo savininko, o čia ir prasideda turto ir jūsų saugumas - nuo jūsų pačių.

Jei malkos sausos (priimta manyti, kad per 2 metus išdžiūsta arba galima išmatuoti spec. prietaisu) ir kūrenate katilą, krosnį, krosnelę taip, kaip numato gamintojas, dažnai patikrinate kokia būklė šildymo sistemos (ar viskas veikia, ar nėra susikaupusių suodžių, dervų) galima sakyti, kad gyvenate saugiai, bet visada būna išimčių iš taisyklių.

Blogiausia, kai kaupiasi dervos, kurias sunku išvalyti, dažnai pritrunkama ryžto jas pilnai išvalyti, tada tikrai galima tikėtis gaisro. Dervos kaupiasi kai šlapios malkos, kai taupomos malkos ir kūrenama taip, kaip gamintojas nenumatė. Taip pat kaupiasi dervos ar suodžiai toje vietoje, kur dūmtraukis šaltas, nes šiuolaikiniai kieto kuro katilai turi didelį naudingumą, dėl ko į dūmtraukį išeina vėsesnis dūmas.

Viskam yra sprendimai, bet juos reikia žinoti arba klausti tų kurie žino. Visų pirma - imate į rankas prožektorių, bei atsakingai apžiūrite visus šildymo sistemos komponentus. Ir dar didesniam saugumui būtina turėti dūmų detektorius.

 Kur, kaip, kiek:   1) Autonominiai dūmų signalizatoriai gali būti neįrengiami patalpose, kuriose žemas gaisro kilimo pavojus (dušai, tualetai ir pan.). Vertinant riziką, atsižvelgiama į užsidegimo tikimybę, ugnies plitimo židinio patalpoje tikimybę, ugnies plitimo už gaisro židinio patalpos tikimybę, gaisro pasekmes (mirtis, sužalojimas, turto netektis, žala aplinkai), kitų priešgaisrinės apsaugos būdų buvimą; 2) Patalpoje turi būti įrengiamas ne mažiau kaip vienas autonominis dūmų signalizatorius. Koridoriuje, jei jis ilgesnis kaip 12 m, turi būti įrengti ne mažiau kaip du signalizatoriai (abiejuose koridoriaus galuose). 3) Maksimalus vieno autonominio dūmų signalizatoriaus saugomas plotas nustatomas pagal gamintojo reikalavimus, bet ne didesnis kaip 60 kv. m. 4) Autonominis dūmų signalizatorius turi būti montuojamas patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau centro, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. 5) Nesant techninės galimybės įrengti autonominius dūmų signalizatorius ant lubų, juos galima tvirtinti prie sienos 10–15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo. 6) Jei patalpoje lubos yra nuožulnios arba stogas dvišlaitis, autonominiai dūmų signalizatoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų (pastogės) taško. 7) Patalpose, kuriose išsiskiria degimo produktų dalelių, autonominius dūmų signalizatorius reikia įrengti 6 m atstumu, o nesant tokios galimybės – kuo toliau nuo minėtų dalelių šaltinių. 8) Autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti keičiami naujais ne vėliau kaip praėjus 10 metų po jų pirminio apžiūrėjimo ir išbandymo po įrengimo. Taip pat yra dujų nuotėkio detektoriai, anglies monoksido (smalkių) detektoriai.

Taip pat nuo seno yra reikalavimas namuose turėti gesintuvą, o manantiems, kad tai naujas reikalavimas galite pasitikrinti interneto platybėse, ten rasite 2005 m. vasario 18 d. Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles ir jose parašyta Individualūs gyvenamosios paskirties pastatai, skaičiuojamasis matavimo vienetas – 150 m², minimalus gesinimo medžiagos kiekis gesintuvuose (miltelių ar angliarūgštės – kilogramais, vandens ar putokšlio–vandens mišinio – litrais) - 2 kg (l) – 2 vnt., arba 4 kg (l) – 1 vnt..