Panevėžio apskrityje pusė žuvusių gaisruose – Rokiškio rajone (0)

Publikuota: 2022-09-20 Kategorija: Gaisrai
Panevėžio apskrityje pusė žuvusių gaisruose – Rokiškio rajone
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotr. / Aštuonių šių metų mėnesių statistika rodo, kad šalyje kilo daugiau gaisrų nei per pernai tuo pačiu metu.

Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 383 gaisrai. Jų metu žuvo 44 žmonės, o 101 gyventojas patyrė traumų, tokią statistiką skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Netekome mažiau

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6132 gaisrai, o juose žuvo 58 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 4,1 proc. daugiau, tačiau juose žuvo 14 gyventojų, arba 24 proc., mažiau. Tai mažiausias gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų.

Remiantis 2017–2021 m. gaisrų statistika, per aštuonis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 7 662 gaisrai, kuriuose žūsta 58 gyventojai, iš jų vasaros sezono metu kyla 2 302 gaisrai, kuriuose žūsta 8 žmonės. Šią vasarą kilo 1 526 gaisrai, juose žuvo 5 žmonės, t. y. gaisrų kilo 33,7 proc., o žuvusiųjų 37,5 proc. mažiau nei 5-erių metų vasaros vidurkis.

Kokia statistika

Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 gyventojai, 3 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes ir 35 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.

Miestuose žuvo 11 žmonių (25 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 33 (75 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3 kartus daugiau žmonių nei miestuose. Devyni gyventojai žuvo Vilniaus (iš jų 5 – Vilniaus rajono savivaldybėje) apskrityje, po 8 – Kauno (iš jų 3 – Raseinių rajono savivaldybėje) ir Panevėžio (iš jų 4 – Rokiškio rajono savivaldybėje) apskrityse, po 5 –  Šiaulių ir Utenos apskrityse, 4 – Klaipėdos,  2 –  Alytaus, po 1 – Marijampolės, Telšių  ir Tauragės apskrityse.

Lemtingos dienos

Daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (9 gyventojai) ir sekmadienį (8). Nuo 12 val. iki 17 val. gaisruose žuvo 19 žmonių (43 proc. žuvusiųjų), tragiškiausios mėnesio dienos – 19-oji (ugnis pasiglemžė 5-ių žmonių gyvybes), 14-oji ir 11-oji (ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 32 vyrai ir 11 moterų, vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Gaisruose žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.

Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo,  8 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 8 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 48 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 72), 494 pastatus (528), 63 transporto priemones (103), 655 gyvūnus (635).

Sukeliančios priežastys

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (22,6 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (12,8 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (8,3 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,7 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,4 proc.). Be to, įregistruota 120 padegimų (1,9 proc.), o 579 gaisrų (9,1 proc.) priežastys dar tiriamos.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inf.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video