Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas D. Kunigėlis: daugėja žuvusiųjų gaisruose (0)

Orai vėsta, atėjo ruduo, o su juo - artėja šildymo sezonas. Paprastai šis laikotarpis ugniagesiams sukelia daugiau rūpesčių nei šiltuoju metų laiku. Kokie buvo šie metai Rokiškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, pasiteiravome šios tarnybos viršininko Daliaus Kunigėlio. Jis pateikė išsamią gaisrų bei gelbėjimo darbų statistiką ir papasakojo, į ką turėtų atkreipti dėmesį žmonės, kad nenukentėtų ar kuo mažiau nukentėtų nuo gaisrų.

Daugėjo žuvusiųjų

„Šie metai nedėkingi, nes turime didelį žuvusiųjų gaisruose skaičių – 4 žmones“, - pradėjo pasakojimą D. Kunigėlis. Pateikti statistiniai duomenys tą patvirtina – per 2021-ųjų tą patį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 7 d. nebuvo nė vieno žuvusio asmens, o šiemet – jau 4. Traumuotų gaisruose žmonių skaičius šiais metais – 3, pernai tuo pačiu laikotarpiu – nė vieno. Viena pagrindinių gaisrų kilimo priežasčių tarnybos viršininkas įvardijo neatsargų rūkymą. Šiais metais jis gaisrų priežastimi tapo du kartus. Praeitais – nė karto. Kiti statistiniai duomenys, lyginant praėjusių ir šių metų tą patį laikotarpį, yra gana panašūs. Faktiškas gaisrų skaičius 2021-aisiais buvo 98, o šiais metais – 97.  D. Kunigėlis pastebėjo, kad šiek tiek apmažėjo gaisrų laukuose, miškuose, pievose. Spėjama, kad tai įvyko galimai dėl to, kad, deklaruojant žemes, norint gauti išmokas, jos nebeskiriamos, jeigu žemės plote buvo kilęs gaisras.

Artėja šildymo sezonas

Artėjant šildymo sezonui, neišvengiamai kils problemų dėl netvarkingos šildymo įrangos, neatsargumo. D. Kunigėlis sakė numanantis, kad žmonės, matyt, keis šildymo būdus bei įpročius, ieškodami pigesnių būdų šildytis. Tokiu atveju kyla klausimas, ar šildymo sistemą įsirengs pagal visus reikalavimus. Dažniausiai gaisrai kyla tada, kai šildomasi įrenginiais su atvira liepsna. Kaip ir ankstesniais metais, patarimai dėl šildymo lieka tie patys: prieš šildymo sezoną išsivalyti sistemas, neprikrauti kietojo kuro šalia krosnies, kuras turi būti sandėliuojamas tinkamai, malkos sukraunamos ne arčiau kaip 1 metras nuo pakuros. Paminėta ir tai, kad mėgautis atvira židinio liepsna nėra saugu – geriau tai daryti, uždarius dureles, o jeigu ne, nepalikti liepsnos be priežiūros. Priminta, kad vieta priešais židinio pakurą turi būti nedegi.

Atsargiai su pelenais

Anglys labai ilgai išlaiko temperatūrą. Dėl šios priežasties, išimtas iš krosnies anglis rizikinga pilti į šiukšlių konteinerius ar netoli namų. Degimo produktus – pelenus, šlaką, anglis galima pilti ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų. D. Kunigėlis sakė manantis, kad kartas nuo karto kylantys gaisrai šiukšlių konteineriuose kyla būtent dėl to, kad į juos supilami pelenai arba dar karštos anglys. Šiuo atveju žmonės neįvertina pavojaus.

Kalbėtis su vaikais

Šiais metais užfiksuotas vienas atvejis, kai gaisras kilo dėl vaikų išdykavimo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokios gaisrų priežasties nebuvo. D. Kunigėlis sakė, kad gali būti ir daugiau gaisrų, kuriuos sukėlė vaikai, tačiau oficialiai tokios priežastys nėra nustatytos. Su vaikais reikia prevenciškai kalbėtis, kas saugu, o kas – ne. Vaikas turi aiškiai žinoti, ką jam daryti pavojaus atveju. Mažesniam vaikui geriau sakyti, kad gaisro metu bėgtų iš pastato ir nebandytų nieko gelbėti pats, eitų pas kaimynus, prašydama iškviesti pagalbą. Vyresni galbūt būtų pajėgūs patys kviesti gelbėtojus, imtis kitų aktyvių veiksmų. Svarbiausias turtas – gyvybė, o ypač – vaikų.

Atsargiai – dujos!

Yra buvę atvejų, kad ypač skaudžias pasekmes sukėlė dujų nuotėkis. D. Kunigėlis patarė, padidėjus dujų koncentracijai (tą rodo specifinis kvapas), tiesiog išsivėdinti patalpas ir vengti bent menkiausios kibirkšties, netgi nejungti apšvietimo. Svarbu ir tai, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, įsigytų naujesnio tipo virykles (jos nėra brangios) su papildoma apsauga nuo dujų nutekėjimo, kai pamirštama užsukti rankenėlę. Žinodami vyresnių žmonių užmaršumą, galbūt jų vaikai galėtų pasirūpinti tėvelių saugumu ir tokias virykles nupirkti.

Detektoriai gelbėja gyvybes

Dūmų detektoriai darosi įprastas dalykas. Svarbu pažymėti, kad nė vienu atveju, kai gaisruose žuvo žmonės, patalpose dūmų detektorių nebuvo. Supratingi ir atsakingi žmonės paprastai įsirengia dūmų detektorius, kurie gali išgelbėti gyvybę. Pavyzdžiui, naktį kilus gaisrui dėl netvarkingos elektros instaliacijos, suveikus detektoriui ir jam skleidžiant garsą, žmonės išbudinami ir gali spėti gaisrą užgesinti pradinėje stadijoje, kai tą gali padaryti patys. Sugaišus laiko, gaisras sparčiai plinta ir sunkiau išvengti didesnių turto ar net gyvybių netekčių. Svarbu pažymėti tai, kad, kai baiginėjasi detektoriaus baterija, jis ima skleisti garsus (pypteli), atrodytų, be priežasties. Kai kurie, galvodami, kad šis įtaisas sugedo, jį paprasčiausiai išmeta. To daryti nereikia – užtenka pakeisti bateriją ir detektorius toliau efektyviai veiks. Gaisruose, kilusiuose dėl elektros instaliacijos problemų, kyla klausimų, kaip gesinti. Efektyviausia priemonė – miltelinis gesintuvas. Jį turėti kiekvienam namų ūkiui tikrai būtina.

Šakas gali nurinkti patys

Pasak tarnybos vadovo, didėja ir gelbėjimo darbų poreikis. Gelbėjimo darbai – labai įvairūs. Būna, kad žmonės skambina, norėdami, kad nuo kelio būtų patrauktos smulkios šakos. D. Kunigėlis paprašė žmonių būti supratingiems ir, jeigu yra galimybė, tas lengvai pakeliamas šakas nuo kelio patraukti patiems. Didesnių medžių griuvimų ant kelių būna daug. Ypač po audros. Gelbėtojai tokiais atvejais skuba šalinti kliūtis nuo kelio, nežiūrėdami, koks paros metas. Gelbėjimo darbai atliekami ir autoįvykiuose, kur svarbiausia – išgelbėti gyvybę. Akumuliatoriaus atjungimas avarijų atvejais tikrai nepakenks. Užsidegus elektromobiliui, yra tam tikrų niuansų, kuriuos geriausiai žino ugniagesiai, todėl juos kviesti būtina. Reikalingas didesnis atidumas tokių avarijų atveju, kad nenukentėtų žmonės.

Katės medžiuose ir kiti pavojai

D. Kunigėlis toliau vardijo atvejus, kada ugniagesių gelbėtojų pagalba yra svarbi ir neatidėliotina. Neretai jie gelbėja, talkindami medikams, išnešant sunkiasvorius ligonius. Teikiama pagalba, įlūžus į ledą. Ugniagesių pareiga – gelbėti skęstančius. Išlaisvinti įvairiose ertmėse užstrigusius gyvūnus ugniagesiai taip pat gali padėti jei be jų pagalbos to neįmanoma padaryti. Tik štai į medžius įlėkę kačiukai ne visada yra rimta problema – jie dažnai atsitokėję išlipa patys. Tad nereikėtų skubėti išsigąsti dėl gyvūnėlio nelaimės ir skambinti gelbėtojams. Verta bent šiek tiek luktelėti. Prieš kviečiant gelbėtojus reikėtų gerai įvertinti ar nėra kitų būdų išgelbėti savo augintinius. Užsitrenkusios durys – taip pat bėda, kada gali padėti gelbėtojai. Jeigu bute nieko nėra, tik negalite atrakinti durų, reikėtų ieškoti spynų atrakinimo meistro. Tokio Rokiškyje kol kas nėra, bet yra aplinkiniuose rajonuose. Spynos atrakinamos be žalos dažnai brangioms durims, neišlaužiamos, neišdaužiami langai. Ugniagesiai į pagalbą tokiais atvejais vyksta, kai yra tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei. Kartais tokių nuostolių neverta bijoti, kai už nebeatsirakinančių durų verkia mažamečiai vaikai, lieka be pagalbos sunkūs ligoniai, veikia įjungti elektros prietaisai ar viryklės. Tokiu atveju iškvietus ugniagesius gali būti laužiamos durys, bandoma įlipti per balkoną ar langą, kad užraktą atrakintų iš vidaus.

Didžiausia problema

Vis tik didžiausiu ugniagesių rūpesčiu Rokiškio priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis įvardijo žuvusiųjų gaisruose skaičių. Keturi žuvę žmonės Rokiškyje, lyginant su prabėgusiais metais, yra labai daug. Beje, šis skaičius, palyginus su gretimais rajonais, Rokiškio rajone kol kas yra didžiausias...