Skrebiškių kaime dega didžiulis pasėlių plotas (foto + video) (12)

Apie 15 val. Skrebiškių kaime (Rokiškio kaimiškoji sen.) užsiliepsnojo ražienos. Ugnis greitai persimetė į pjaunamą kviečių lauką. Išdegė daugiau nei 8 ha javų, ugnis pavojingai priartėjo prie statomo gyvenamojo namo. Laimė, ją pavyko suvaldyti. Beje, kol lietuvaičiai gaisro vaizdais gėrėjosi nuo kelio, „braliukai“ latviai talkino ūkininkui gesindami gaisrą.

Nelaimės persekioja

Nuo ko kilo gaisras – neaišku. Mat ten, kur įsiplieskė ugnis, nebuvo jokios technikos. Kombainai ir sunkvežimiai burzgė kitame lauko gale. Gal nuo kelio atskridusi nuorūka, kibirkštis? Pirmiausia užsiliepsnojo sausos ką tik nupjautos ražienos. Ugnis plito žaibo greičiu: vos per valandą išdegė didžiulis plotas. Ugnis netruko persimesti į kviečius. Ūkininkas skaičiuoja, kad jų sudegė per 8 ha. Nuostoliai, pačiais optimistiškiausiais skaičiavimais, siekia apie 10 tūkst. Eur.

Tai jau ne pirmoji nelaimė šiame ūkyje: vos prieš gerą savaitę ugnis kitame lauke sunaikino kombainą.

Ugnis nesidavė suvaldoma

Ūkininko šeima pasakojo, kad kaip tik šiandien į šį lauką buvo atvežti trys naujutėliai gesintuvai. Tačiau įsiplieskus ražienų gaisrui, gesintuvas – kaip drambliui ledinukas. Gelbėti lauką ūkininko šeima ir talkininkai bandė daužydami rąžienas čia pat nupjautų medžių šakomis. Deja, ugnis plito. Gaisro mastą liudija tai, kad dūmų stulpas buvo matyti net nuo Panemunėlio geležinkelio stoties žiedo ir Rokiškio.

Atvažiavusios ugniagesių komandos pirmiausia skubėjo ne gaisrą gesinti, o saugoti nuo greitai plintančios ugnies prie pat lauko statomą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Laimė, suvaldyti ugnį pavyko, nors ji priartėjo labai pavojingai: nuo pastatų ją teskyrė vos pora metrų.

Ūkininkas ugniagesiams priekaištų nežėre: pasak jo, ugniagesiai prasitarė, kad visa apskritis dega. Vien tik per praėjusią parą šalyje buvo fiksuoti 41 toks gaisras. Prie Kamajų ugniagesių prisijugė rokiškėnai, kriauniškiai. Kai atvyko didesnės pajėgos, jos pradėjo gesinti ir degančius javus.

Padėjo latvių jaunuoliai

Gaisras, be abejo, sutraukė smalsuolių minią. Buvo daug žiūrinčių, bet mažai padedančių, nors tokiame gaisre kiekvieno pagalba svarbi. Kol lietuvaičiai grožėjosi gaisru, latvių jaunuoliai talkino jį gesindami. Nebijojo nei žvėriškos kaitros, nei sugadinti baltutėlaičius drabužius. Jie kantriai šakomis daužė vis beįsiplieskiančius ugnies židinius. Po to, kai ugnis buvo suvaldyta, jaunuoliai paklausė, kur artimiausias ežeras – norėjo nusiplauti pelenus, dulkes ir kiaurai drabužius persmelkusį dūmų kvapą. Tai jauna rygiečių pora, pro Lietuvą vykusi pramogauti į Daugpilį. Ten jie grožėjosi miesto panorama, skraidė parašiutu. O grįždami nė nedvejojo, išvydę gaisrą – reikia padėti.

Gaisrui gesinti tinkamos visos priemonės

Javų lauką gesinta įvariomis priemonėmis. Pirmiausia, ugnį bandyta užplakti medžių šakomis, kastuvais. Sunkus tatai darbas, o jį dar apsunkino tai, kad lauke ką tik nupjauti javai ir išberti pelai. Jie degė tarsi parakas. Darbo nė kiek nepalengvino ir tai, kad lauke – didžiulė sausra. Žemė sausa ir karšta tarsi parakas. Atrodo, jau ugnis užplakta, užgesinta, o ražienos vėl rūksta. Ir iš mažytės virvenančios dūmų srovelės per dvi minutes įsiplieskia 2x2 m atviros ugnies plotas. O gesinti ją sunku, nes arčiau neleidžia prieiti pragariškas karštis.

Kaimynai ūkininkai, ūkio darbininkai nestovėjo rankų sudėję. Kaimynas prie savo traktoriaus prikabino plūgus ir atvažiavo arti lauko: arimo juostos puikiai stabdo ugnį. Vos tik atsirado galimybė, už kombaino vairo šoko ir kombainininkas. Jis gaisrą apvažiavo iš kitos lauko pusės ir javuose išpjovė plačias pradalges, kurios turėtų sustabdyti tolesnį ugnies plitimą. Kad būtų dar patikimiau, pradalgės iš karto buvo suartos.