100 metų švenčiantis rokiškėnas – apie tremtį, kadrilius ir mokytojų patarimus (foto) (0)

Rokiškyje gyvenančio Jono Jonkaus gimimo liudijime įrašyta gimimo data 1923 m. vasario 14 d., o prieš tremtį, tardymo metu dokumentuose atsirado kita data –  1924 m. vasario 14 d. „Datos nekeitėme, nes reikėtų perrašyti visus dokumentus. Gimtadienį švenčia pagal gimimo liudijimą, o ne klaidingus įrašus“, –  sako Jono dukra Janina.

J. Jonkus gimė Žemaitijoje, Skuodo rajone, nuo mažumės dirbo savo tėvų ūkyje. Šeima buvo didelė, augo 15 vaikų. (Trečiadienį, kai lankėmės Jono namuose, aplink irgi šurmuliavo būrys proanūkių).  Tėvas turėjo 34 ha žemės, laikė daug avių, kitų gyvulių. Vaikai ganė žąsis, ūgtelėję dirbo kitus ūkio darbus. Tėvų namuose veikė mokykla, Jonas joje pabaigė 4 skyrius. Mokytojai, tėvai, kunigai nuo jaunystės skiepijo lietuvybę, patriotiškumą. Paklaustas, ar mėgo mokytis, šimtametis juokiasi: ne, geriau eidavęs žabų kapoti. Tačiau buvo toks mokytojas Leščinskas, karininkas, kurio istorijos pamokas Jonas ypač mėgdavo. Mokytojas pasakodavo apie Lietuvos istoriją, nepriklausomybės kovas, skiepijo vaikams lietuvybę, patriotiškumą.

 Po tremties į Lietuvą grįžęs J. Jonkus kurį laiką gyveno Druskininkuose, o paskui persikėlė į žmonos gimtinę, Rokiškio kraštą, bet žemaitiško užsispyrimo neprarado:  sako nemėgstantis lenktis ten, kur vėjas papučia. Iš to užsispyrimo ir namą savo rankomis pasistatė, ilgą laiką dirbo tarpkolūkinėje valdyboje, paskui „Rokiškio sūryje“.

Pasakodamas apie praeitį, jubiliatas neslepia: mėgo ir valsą, ir kadrilį su panelėms sušokti,  dainuodavo net tada, kai dirbant prakaitas nuo nosies lašėdavo.  Pirmieji mokytojai davė ir sveikos gyvensenos patarimus.

 Visą straipsnį skaitykite laikraštyje „Rokiškio Sirena“.