Aiškėja pensijų kaupimo pertvarkos detalės: parengti įstatymų projektai (0)

Nepalankios Lietuvos demografinės tendencijos reikalauja pertvarkyti pensijų sistemą taip, kad nebūtų pažeisti dabarties senjorų interesai, bet kartu būtų užtikrintos orios ateities senatvės pensininkų pajamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymų projektus, kuriuose aiškėja planuojamos pensijų pertvarkos detalės: kaip ir po kiek siūloma kaupti, kokios lengvatos gyventojams ir darbdaviams bus taikomos, jeigu kaupiama daugiau nei numatyta, ką daryti, jeigu asmuo nori atsisakyti kaupti, kas bus daroma su jau sukauptais pinigais, jeigu žmogus sugrįžta į „Sodros“ sistemą.

DAUGIAU INFORMACIJOS

VISKAS, KĄ TURI ŽINOTI SAVO ATEITIES PENSIJA SUSIRŪPINĘS ŽMOGUS

VIDEO APIE SIŪLOMĄ PENSIJŲ PERTVARKĄ

Iš visų siūlymų, galima išskirti 3 pagrindinius:

1.     Sujungiamos darbuotojo ir darbdavio įmokos, o darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto.

2.     Pensijų kaupimas vykdomas pagal formulę 4+2, kai 4 proc. nuo darbo užmokesčio moka darbuotojas ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybės biudžetas.

3.     Nustatomos „Sodros“ įmokų lubos, kurios iš pradžių siūlomos didesnės ir palaipsniui susilygins su išmokų lubomis.

ĮMOKŲ SUJUNGIMAS

Remiantis pasiūlymais, darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.

Iki įstatymo įsigaliojimo buvęs darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto.

Šį reikalavimą pažeidusiam darbdaviui gali būti skiriama 500 eurų bauda už kiekvieną neperskaičiuoto ar netinkamai perskaičiuoto darbo užmokesčio atvejį.

Įmokų sujungimas lemia, kad keisis procentiniai ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe išmokų dydžiai, tačiau išmokos eurais liks tokios pat.

Manoma, kad toks įmokų sujungimas leis sumažinti šešėlį, nes darbuotojams būtų neparanku sutikti su darbdaviu dėl atlyginimo „vokelyje“.

ĮMOKŲ LUBOS

Parengtuose teisės aktų projektuose nustatomos įmokų lubos, kurios palaipsniui susilygins su išmokų lubomis. 2019 metais jos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.

Įmokų lubos įvedamos siekiant socialinio draudimo sistemos teisingumo, nes šiuo metu didelį darbo užmokestį gaunantis asmuo sumoka dideles įmokas, bet negali gauti didelių išmokų.

PENSIJŲ KAUPIMAS

Nauja formulė 4+2. Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į II pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė.

Remiantis siūlymu, įmoką sudarytų 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto.

Ką reiškia formulė 4+2? Ji reiškia, kad savo senatvei kaupiantis žmogus pats nuo atlyginimo kas mėnesį skirtų 4 proc. ir dar gautų 2 proc. priemoką nuo vidutinio šalies atlyginimo iš valstybės biudžeto. 

Kaupiantieji galės rinktis savo įmokas didinti laipsniškai per 5 metus arba iškart kaupti visu pajėgumu. Jei asmuo rinksis didinti savo įmoką palaipsniui, tuomet priemoka iš valstybės biudžeto taip pat bus laipsniška.

Mažėja įmokos. Kartu su kaupimo formulės pakeitimu siūloma 2 proc. punktais mažinti „Sodros“ įmokas: taip būtų kompensuojamas įmokų į pensijų fondą padidėjimas daliai kaupiančiųjų.

Tai reiškia, kad šiuo metu kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 padėtis nesikeistų, o kaupiantiems pagal formulę 2+0+0 (tik „Sodros“ lėšomis) arba nekaupiantiems – įmokos laipsniškai padidėtų 2 proc. punktais nuo atlyginimo.

Kaupiantieji per visą kaupimo laikotarpį galėtų turėti 12 mėnesių „kaupimo atostogas“: pavyzdžiui, vienais metais nekaupti 3 mėnesius, kitais – 9 mėnesius. 

Teigiama šios pertvarkos pasekmė – kaupiamoji asmeninė pensija bus tarsi priedas prie „Sodros“ pensijos, tai yra nebeliks nuostatos, jog kaupimas sumažina „Sodros“ pensiją, kaip dabar.

Galima kaupti daugiau. Siūloma, kad dirbantieji galėtų kaupti daugiau nei 4 proc. nuo pajamų ir už tai būtų skatinami gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Darbdaviai taip pat galėtų prisidėti prie savo darbuotojo kaupimo pensijai – už tai jie galėtų sulaukti pelno mokesčio lengvatos.

Šiuo metu kaupti stipriau ar paprašyti darbdavio prisidėti prie darbuotojo kaupimo II pakopoje neįmanoma. 

Automatinis įtraukimas. Remiantis parengtais teisės aktais, siūloma, kad nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys jauni iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise atsisakyti.

Į kaupimą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu ir dalyvaus pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus.

40 metų amžiaus nesulaukusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus.

Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Nusprendusiems nebekaupti. Remiantis siūlymais, žmonės, nusprendę nebekaupti, galėtų pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas jie galėtų arba pervesti į „Sodros“ biudžetą, arba palikti pensijų fonde tolimesniam investavimui iki pensinio amžiaus.

Asmeniui pareiškus norą grįžti į „Sodrą“, sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai būtų konvertuojami į pinigines lėšas, kurios pervedamos į „Sodrą“ atkuriant visas teises tarsi žmogus nebūtų dalyvavęs kaupime. Kalbama apie visą sukauptą pinigų sumą jos neskaidant.

Jeigu fonde esanti suma viršija buvusias „Sodros“ įmokas į privatų kaupimą, tuomet perviršis laikomas papildomomis įmokomis individualiajai pensijos daliai (didesnės įmokos – didesnės išmokos).

Jei fonde esanti suma yra mažesnė nei buvusios „Sodros“ įmokos į privatų kaupimą, trūkumas eliminuojamas ir asmeniui atkuriamos visos teisės į „Sodros“ pensiją.

Anuitetas. Kartu su pensijų kaupimo pertvarka nustatoma ir maksimali bei minimali anuiteto įsigijimo ribos. Šiuo metu pasiūlyta, kad maksimali riba siektų 50 tūkst. eurų, minimali – 10 tūkst. eurų, bet šie dydžiai būtų indeksuojami kas 5 metus.

Pensijų kaupimo ir mokesčių pertvarkos gairės kol kas yra tik pasiūlymai, kurie bus svarstomi Vyriausybėje ir Seime. Pertvarka įsigaliotų, jeigu jai pritartų parlamentas.