Alternatyvos tradiciniams antifrizams-aušinimo skysčiams (1)

Šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo be transporto priemonių – automobilio, motociklo... Tačiau, kai kalba pasisuka apie jos priežiūrą, išgirsti visokiausių pasakojimų ir mitų. Teko girdėti: „niekada gyvenime nekeičiau tepalų, nekeičiau antifrizo ir viskas gerai“. Žinoma, tai „tinka“ visose srityse ir visur. Gyvenime gali daug ko atsisakyti, nesinaudoti, nekeisti; gali ir nesiprausti – sutaupysi, bet...

Ar verta keisti aušinimo skystį, ar verta keisti tepalą? O gal iš tikro neverta rūpintis savo automobiliu?!

Atrodo variklis veikia gerai, mašina - „traukia“, tačiau, neapgaudinėjant savęs gali pastebėti, kad dabar reikia smarkiau paspausti greičio pedalą lenkiant nei anksčiau, retkarčiais variklis pradeda dirbti trūkčiodamas ar vibruodamas, dažniau tenka įsipilti degalų ir dar daugybė „smulkmenų“, kurias pastebi, bet nekreipi į jas dėmesio. Dažnai tokių „smulkmenų“ priežastis mūsų „taupumas“ ir „savęs pateisinimas“- visi taip daro, tačiau realybė visai kitokia.

„Banginiai“, be kurių automobilis netruks tapti galvos skausmu ar net metalo laužu – tepimo ir aušinimo sistemos. Žinome, kad be tepalo ar jo nekeičiant automobilis važiuos neilgai. O štai aušinimo sistema dažnai sulaukia tokio dėmesio, - yra to antifrizo radiatoriuje, neužšals!

Kaip visada, mūsų nerūpestingumas „kerta mums per kišenę“ pačiu netinkamiausiu metu - ilgoje kelionėje ar sudėtingesnėse eismo sąlygose.

Kokybiškas aušinimo skystis būtinas šiuolaikinio automobilio ar kitos technikos variklio darbui. Aušinimo skystis dažnai vadinamas pagal vieną svarbią jo savybę panašaus ar atšiauresnio klimato juostose - neužšalti - antifrizu. Trumpumo dėlei taip vadinsime ir mes.

Iš tikro, svarbiausia antifrizo savybė – variklio aušinimas. Variklio metalas įkaista iki labai aukštų temperatūrų. Priklausomai nuo automobilio aušinimo sistemos konstrukcijos ji sumažinama ir darbinė variklio temperatūra įprastai būna apie 80– 90°C. Vanduo normaliomis sąlygomis verda apie 99,7°C temperatūroje, todėl labai svarbi yra antifrizo virimo temperatūra. Gaminamo įprastinio antifrizo virimo temperatūra įvairuoja nuo 105°C iki 130°C. Prastos kokybės skystis užverda esant žemesnei temperatūrai.

Kuo pavojinga pernelyg aukšta variklio temperatūra?

Tradiciniai antifrizai gaminami maišant vandenį ir etilenglikolį, apytikriu santykiu 50:50, o vanduo virdamas ypač smarkiai garuoja. Variklio temperatūrai pakilus ir varikliui perkaitus, antifrizas pradeda virti, garuoti, kilti slėgis. Viršijus išsiplėtimo bakelio ar radiatoriaus kamščio palaikomą automobilio aušinimo sistemoje 0,9-1,6 baro slėgį, antifrizas išsiveržia lauk. Maišant pasekmę (išsiveržusius garus) su priežastimi (perkaitusiu varikliu) dažnai teigiama, kad „išsiveržęs iš aušinimo sistemos skystis Jums „pasako“, kad „variklis užvirė“. Iš tikro variklis jau kurį laiką dirbo perkaitęs. Variklyje vyksta toks pat procesas, koks vandeniui verdant puode – įkaitus puodui, jis užkaitina vandenį, o susidarius garams, slėgis pakelia dangtį ir užlieja viryklę.

Iš aušinimo sistemos antifrizui išsiveržus į aplinką, variklis jau būna perkaitęs, o visi neigiami procesai jau prasidėję ir nebūtinai šiandien. Nuolat kaistantį variklį gali rodyti suprastėjusi trauka, nuo slėgio išsipūtusios žarnos, „nežinia kur“ dingstantis antifrizas, siurblio, ilgesnis aušinimo sistemos ventiliatoriaus darbas ir kitos problemos. Nedidelės problemos gilėja, o vėliau pasireiškia „pradegusiomis“ tarpinėmis, sugedusiais aušinimo skysčio siurbliais, deformuotu variklio cilindrų bloku ir cilindrų galvute ar net užstrigusiu varikliu.

Sakote, remontas nebrangus, blogiausiu atveju pakeisiu naudotu varikliu, juk vos 100 eurų tekainuoja ir vėl važiuosiu!

Jeigu įvertinsime sugaištą laiką variklio paieškoms, atsivežimui, papildomas detales, nenumatytas išlaidas (pvz., prireiks naujų sąvaržų), meistrų paslaugas, pamatysite, kad bendros išlaidos kelis kartus viršys tas, kurias būtume išleidę nuolatinei automobilio variklio priežiūrai. O net pakeitus variklį, sistemai užpildyti vėl reiks naujo antifrizo, tepalo!

Iš tikro, net palyginti nedidelė aušinimo sistemos problema gali smarkiai palengvinti mūsų kišenes.

Beje, kai kurie nauji automobiliai neturi įprasto aušinimo skysčio temperatūros prietaiso su skale, todėl kontroliuoti variklio temperatūrą yra sunkiau. Tai nieko naujo, daugelyje senesnių automobilių buvo tokia įspėjimo apie perkaitusį variklį sistema, tik ją dar dubliavo prietaisas su skale. Dabartinių automobilių prietaisų skyde, tokių kaip „Nissan Note“, „Toyota Corolla Verso“ ir kitų, liko tik šviesos diodas šviečiantis įvairiomis spalvomis. Tokia, apie perkaitimą pranešanti sistema ir nesirūpinimas aušinimo sistema lemia dažną „Corolla Verso“ gedimą - perkaitusią variklio galvutę!

Kartais noras pilti į automobilio variklį tai, kas nieko nekainuoja, nugali sveiką protą. Pradėjus kalbą apie antifrizą, išgirsti keisčiausių pasakojimų: „pats mačiau, kad Anglijoje žmonės važinėja automobiliu, kurio sistema užpildyta vandeniu! Ką tai įrodo? Pats to nedarysi, - aušinimo sistema užšals, sulauksi didelių nemalonumų, bet argumentas „labai rimtas“ – yra naudojančių vandenį!

Kas yra antifrizas? Jau minėjome, kad tai vandens ir etilenglikolio mišinys su priedais. Priedai lemia visas kitas, automobilio aušinimo sistemai labai svarbias antifrizo savybes. Variklių meistrai puikiai žino nekokybiško antifrizo sukeltas variklio problemas, tai - druskų kristalų sankaupos, neveikiantys termostatai, sugadinti riebokšliai, trūkusios žarnų sąvaržos, užsikišę aušinimo kanalai ir t. t.

Pigūs, nekokybiški antifrizai neturi būtinų, antikorozinių ir kitų priedų arba gaminami iš viso nesilaikant jokių technologijų.

Antifrizo gamybai naudojamas glicerinas, kuris yra daug klampesnis. Neveltui ant tokio antifrizo pakuočių rašoma: „Dėmesio, esant žemai temperatūrai gali sutirštėti!“

Naudojami druskos tirpalai, greit užsiliepsnojantis ir nuodingas metilo alkoholis. Pastarasis prie aukštesnių temperatūrų (metanolas užverda jau prie 64,5 C) ypač greitai garuoja ir aušinimo sistemą tenka dažnai papildyti.

Išgraužtus, išėsdintus stūmoklių, cilindrų metalo paviršius, surūdijusias siurblio sparnuotes ir panašiai yra matę tie, kurie nors kartą domėjosi savo automobiliu ar jo remontu.

2007-2008 metais JAV ir Kanadoje antifrizas „Dex-Cool“ sukėlė didelę sumaištį, pasibaigusią teismo procesais. Kai kuriuose „General Motors“ koncerno automobilių varikliuose antifrize naudoti priedai pažeisdavo tarpines, detales iš nailono ir silikono. Pasirodė, kad vienas iš antifrizo gamyboje panaudotų priedų suminkštindavo tokias detales. „General Motors“ kompensavo 49 JAV valstijose daugiau nei 40 000 automobilių savininkų patirtus nuotolius.

Vienas iš antifrizų panašiai veikiančių automobilio aušinimo sistemą yra vadinamasis „Tosolas“, kuris išėsdindavo naujų automobilių aliuminio detales ir suminkštindavo sandarinimo gumas. Jis buvo sukurtas „Glysantin‘o“ pagrindu, tačiau Sovietų Sąjungoje norint atpiginti jo gamybą ir neturint kokybiškų priedų, dalis etilenglikolio buvo keičiama metilo alkoholiu bei naudojami nekokybiški priedai.

Nemažiau nei antifrizo virimo temperatūra yra svarbios ir kitos aušinimo skysčio savybės: antikorozinės, prieš erozinės, antikavitacinės.

Gyvenimas nestovi vietoje, atsiranda naujos technologijos palaipsniui keičiančios senas. Tobulėjant technikai, automobilio gamyboje buvo pradėtos naudoti naujos medžiagos, nauji metalo lydiniai, plastmasė, silikonas.

Antifrizai buvo sukurti beveik prieš šimtą metų, 20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje, todėl buvo pradėta ieškoti alternatyvos tradiciniams antifrizams. Pagrindinė automobilio aušinimo sistemos problemų priežastis yra antifrize esantis vanduo. Būtent vandenyje esantis deguonis sukelia koroziją, oksidaciją ir kitas variklio problemas. Joms pašalinti dedami priedai.

Po keleto metų įtempto tiriamojo darbo, investavę milijonus dolerių, užregistravę daugybę patentų šioje srityje, tapę bevandenių aušinimo skysčių standarto kūrėjais, 1992 metais JAV proveržį padarė Jack Evans‘as sukūręs bevandenį aušinimo skystį.

Šis aušinimo skystis-antifrizas buvo kuriamas siekiant gamyklinių bei motociklų sporto komandų pranašumo prieš konkurentus, jo naudojimas tapo šiokia tokia paslaptimi. Vėliau jis pradėtas naudoti aušinti karinei technikai. Palengva bevandenis „Evans“ pradėjo žygį per pasaulį, kol galiausiai tapo prieinamas visiems motorinių transporto priemonių sporto entuziastams ir galiausiai tapo plačiai naudojamas visų tipų technikoje aušinamoje skysčiu.

Tradicinis, seniai naudojamas vandens-etilenglikolio antifrizas tapo pramonės standartu, tačiau bevandeniu šiuo metu jau pildoma technika gamyklose, jį galite rasti visuose žemynuose, įvairiose šalyse: nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados iki atokiausių Kinijos kampelių, Dubajaus servise, Sidnėjaus centre. Bevandenis antifrizas parduodamas visose platumose, nuo Norvegijos šiaurėje esančioje Altos iki pietuose esančio Zakaki Kipre, o dabar oficialiai Lietuvoje ir Latvijoje.

Unikalus, revoliucinis bevandenis antifrizas „Evans“ neturi visų, anksčiau jau minėtų trūkumų.

• Įrodyta, kad bevandenis antifrizas taupo iki 9 % degalų.
• Sunkvežimiai, vilkikai, žemės ūkio ir kita sunkioji technika gali sutaupyti nuo 4 iki 8 % degalų.
• Bevandenio antifrizo virimo temperatūra yra aukštesnė nei +180°C, tai apsaugo variklį nuo perkaitimo, jis efektyviai aušinamas iki tokios ir aukštesnės temperatūros. Jūsų automobilio variklis neužvirs dirbdamas sunkiomis sąlygomis!
• Bevandenio antifrizo užšalimo temperatūra -40°C, be to, jame nesusidaro ardomosios jėgos turintys kristalai, todėl net ir žemesnėje temperatūroje Jūsų automobilio variklis bus apsaugotas. Bevandenio antifrizo kristalizacija -51°C.
• Dar viena, svarbi bevandenio antifrizo savybė – slėgis. Jo neįmanoma net lyginti su vandens ir etilenglikolio antifrizų slėgiu. Pateikiame kaip pavyzdį, - radiatoriaus dangtelį galime nuimti (nepatariame to daryti su paprastu antifrizu) net veikiant varikliui. Kadangi slėgis labai mažas, apsaugoma technikos aušinimo sistema – žarnos, siurblys, radiatorius ir kitos variklio detalės.
• Neužverda - jis negaruoja, jo nereikia nuolat papildyti.
• Ilgaamžis, jis tarnauja daugiau nei 20 metų.
• Į atmosferą išmetama mažiau kenksmingų medžiagų.
• Nenuodingas, priešingai nei vandens ir ypač nuodingo etilenglikolio antifrizai.
• Nekenksmingas aplinkai, jis – biologiškai suyrantis produktas.

Paklausite, nejaugi nėra jo trukūmų? Galima atsakyti, kad ko gero didžiausias trūkumas, jeigu žvelgsite į pradinę investiciją – kaina. Tai palyginti naujas, brangus produktas. Tačiau jei pažvelgsime į visumą: nėra poreikio keisti, negaruoja, nereikia nuolat stebėti jo lygio, nėra užšalimo, perkaitimo pavojaus – viskas atsiperka gan greitai.

„Evans“ gamina antifrizus, kurie skiriasi pagal priedus: senoviniams automobiliams, klasikiniams, šiuolaikiniams, auto ir moto sportui, keturračiams, sunkiajai ir žemės ūkio technikai, aviacijai (rekomenduojamas „Rotax“ ir pan. varikliams), kateriams ir laivams.