Besišypsantis samojedų veislės Setas praskaidrina globos įstaigų gyventojų kasdienybę (foto) (0)

Rokiškietė Miglanda Aleksiejienė su savo keturkoju augintiniu Setu pažįstama ne vienos globos įstaigos gyventojams. Kaniterapinės pagalbos centre testą išlaikęs gyvūnas kartu su vedle savo apsilankymais dalina geras emocijas turintiems negalią, seneliams, vaikams.

Besišypsantis šuo

„Šuo negydo, bet padeda pasveikti“, – sako M. Aleksienienė. Ketverių metų samojedų veislės Setas atrodo nuolat besišypsantis. Paklusnus, stabilus, ramus šuo pagal savybes ypač tinka terapijai. Kamajų A. Strazdo gimnazijoje su vaikais dirbanti Miglanda sako, kad kaniterapija susidomėjo norėdama padėti jautresnių socialinių sluoksnių žmonėms. „Pagalvojau, kaip yra delfinų, žirgų ar dailės terapija, taip ir kaniterapija – ramina, suteikia geras emocijas, motyvuoja vaikus“, – sako pašnekovė. Į lokį panašus Setas suteikė džiaugsmo Skemų socialinės globos namų gyventojams, Miglanda su augintiniu lankėsi ir Rokiškio pagrindinėje mokykloje, Rokiškio socialinės paramos centre, Jūžintų socialinės globos centre, lopšelyje-darželyje „Nykštukas“.

Dalyvauja pamokose

Keturkojis dažnas svečias ir Kamajų A. Strazdo gimnazijoje, kurioje M. Aleksiejienė dirba logopede ir specialiąja pedagoge. „Įkvėpė tokie projektai, kaip skaitymas su šunimi. Pamokose vaikai skaito šuniui, parašo, kažką parodo. Jeigu šuo atsigula šalia, vaikas jaučiasi ypatingas. Vaikai gali paglostyti šunį, pasidžiaugti juo. Lengviau užsimezga kontaktas su vyresniųjų klasių mokiniais, susidraugaujame, jie teiraujasi, kada vėl atsivesiu šunį. Setas ne kasdien apsilanko mokykloje, kokį kartą per savaitę, sudalyvauja teminėse pamokose“, – pasakoja Miglanda.  

Turi išlikti stabilus

Sertifikate nurodoma, kad gyvūnas tinkamas terapiniam darbui su savo vedle. M. Aleksienienė sako, kad prieš tai gyvūnas turėjo išlaikyti savotišką egzaminą, iš Austrijos atvykusi testuotoja tikrino šuns reakcijas į tam tikrus dalykus. Buvo testuojama maistu, tikrinamas elgesys –  jeigu kas nors stipriau peštels kailį ar apsikalbins, šuo turi išlaikyti stabilią būseną. Taip pat buvo tikrinama reakcija į kvapus – kraujo, marlės, tvarsčių, kaip reaguoja į tam tikrus daiktus – ramentus, neįgaliojo vežimėlį, lašelines, kaip gyvūnas elgiasi šeimininkui pasišalinus. „Šuns negalima kažkam paskolinti, kad vestųsi į įstaigą, palikti vieno su vaikais – sertifikatas galioja tik su nurodyti vedliu, tai yra vesdamasi į įstaigą, turiu jam ir vadovauti“, – pasakoja pašnekovė.

Atsikrato baimių

Miglanda sako negalinti pasakyti, kodėl tokias stiprias emocijas gyvūnai suteikia žmonėms, tačiau džiaugiasi, kad gali kažkam dovanoti skaidrias akimirkas. „Smagu, kad galima dirbti ir su baimėmis. Turintys nemalonias patirtis su šunimis ar kitas fobijas žmonės, pabendravę su Setu atsikrato tų baimių. Iš pradžių labai atsargiai, su pagalba, kol išdrįsta paglostyti ar apsikabinti, o paskui įsitaiso draugą“, – pastebėjimais dalinasi M. Aleksiejienė. Paskutinės patirtys – iš neseniai vykusio apsilankymo globos įstaigoje, kai viena moteris labai bijojo šunų, o paskui fotografavosi jį apsikabinusi.

Tituluotas čempionas

Prie patalo prikaustytas mažai judantis vyras, šuniui įšokus į lovą pradėjo jį glostyti šunį ir apsiverkė iš džiaugsmo. „Įstaigos darbuotojos sakė, kad globos namų gyventojai dar ilgai kalbės ir aptarinės šį apsilankymą. Pasakos vienas kitam patirtis, emocijas. Anksčiau teko matyti, kaip žmogus su sunkia negalia, nelabai reaguojantis į aplinką, pamatęs, kaip šuo gaudo kamuoliuką, žaidžia, pradėjo pats mėtyti kamuoliuką ir juoktis“, – apie gyvūno poveikį žmonėms kalba Miglanda. Šuns savininkė sako, kad Setas apsilanko ne tik globos įstaigose, bet ir spėja sudalyvauti ir parodose – yra tituluotas, Lietuvos, Baltijos šalių. Čekijos čempionas ir laukia dar vieno tarptautinio titulo.

Sukelia prisiminimus

Seto apsilankymas pradžiugino Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių namų gyventojus. Šios įstaigos direktorė Lina Jasinevičienė sakė, kad anksčiau gyvūnus buvo atsivedęs vienas kitas svečias, triušiuką buvo atsinešusi įstaigos darbuotoja. Miglandos ir jos augintinio pasirodymas įstaigos gyventojams taip pat suteikė daug stiprių emocijų. Stipresni seneliai susirinko salėje, galėjo pamaitinti šunį, kitus viešnia su augintiniu aplankė kambariuose „Dauguma globotinių kilę iš kaimo, turėję savo gyvūnėlių, tai jiems sukelia prisiminimus, ramina. Norint seneliams suteikti laimės akimirką, reikia išminties, nes ne visi gali ateiti į įvairius užsiėmimus. Vieni prastai girdi, kiti turi regos sunkumų, kankina dimensijos. O ši terapija labai tiko, paliko labai stiprias teigiamas emocijas“, – sakė globos įstaigos direktorė.

Augina pomidorus

L. Jasinevičienė sako, kad anksčiau savarankiškesni, stipresni gyventojai, prisijaukindavo kačiukų iš gatvės, kai kurie rainiai per langą net į kambarį įšokdavo. Rūpindamiesi kitais, žmonės užmiršta savo bėdas. Direktorė sako, kad vienas gyventojas iki šiol turi nedidelį darželį – atšilus orams, prie įstaigos lysvėje jis augina pomidorus. Ne todėl, kad jų labai norėtų ar neįstengtų nusipirkti, bet matydamas kaip tas augalas auga, laistydamas, besirūpindamas, pats jaučiasi geriau. „Iš šalies atrodo viskas paprasta, kai mes viską turime, nelabai ir vertiname. Visada kartoju savo kolektyvui, darbuotojams, kad turime būti geri ir švelnūs šiems žmonėms, sukurti į namų panašią aplinką, nes jeigu jie jausis nemylimi, neturės jokios perspektyvos“, – sakė  Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių namų direktorė L. Jasinevičienė.