Daugybė lietuvių daro klaidą, dėl kurios gali permokėti už būsto kreditą (0)
Daugiau nei pusė lietuvių, imančių būsto kreditą, tai daro pirmame pasitaikiusiame banke ir savo noru netenka galimybės paskolą gauti geresnėmis sąlygomis. Taip LRT.lt sako asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė bei finansinių technologijų įmonės „Finpass“ direktorius Justinas Kaminskas. Jo teigimu, net ir, rodos, nedidelis palūkanų skirtumas gali lemti kelių tūkstančių eurų praradimą.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, net 61 proc. lietuvių būsto kreditą ima pirmame pasitaikiusiame banke, nepateikę paraiškų ir nepasidomėję sąlygomis kituose.
Lemia lojalumas, užimtumas ir klaidingi įsitikinimai
„Viena vertus, suprantu tai, nes Lietuvoje žmonės labai lojalūs. Jei kokius nors savo finansus tvarkosi viename banke, pirmiausia kreipiasi į jį ir, jei viskas atrodo tinkama, ten ir ima paskolą. Banką žmonėms pakeisti sudėtinga – tenka kitur nukreipti atlyginimą, priprasti prie naujos sistemos.
Tačiau nesikreipdami kitur žmonės nesužino kitų bankų sąlygų, o jos gali būti geresnės. Dar jie praranda galimybę iš kitų žmonių lūpų išgirsti informaciją, kas apskritai yra paskola, kokios to pasekmės. Nes pasiėmęs paskolą žmogus gauna ne tik pinigų, bet ir apribojimų, poreikį kitaip planuoti finansus“, – pažymi O. Bložienė.
J. Kaminskas pritaria, kad žmonės neretai ima paskolas tuose bankuose, per kuriuos gauna atlyginimus, nes tai patogu, susiformuoja kliento ir paslaugos tiekėjo santykis. Tačiau, pasak pašnekovo, mąstymas, kad kliento ir banko santykis duos papildomų privalumų, yra klaidingas.
„Rinkos dalyviai kaip tik siekia pritraukti naujų klientų ir gali paslaugą pasiūlyti pigiau. Dar viena priežastis, kodėl žmonės linkę imti paskolas iš bankų, kurių paslaugomis jau naudojasi, – žmonių užimtumas. Palyginti paskolų sąlygas užtrunka laiko. Tačiau tam tikrai reikia skirti laiko, nes žmogus, nepalyginęs paslaugų įkainių, per visą paslaugos teikimo laikotarpį potencialiai gali prarasti tūkstančius eurų. Esame paskaičiavę, kad, perkant tipinį dviejų kambarių butą Vilniuje, 0,5 proc. palūkanų skirtumas lemia 7 tūkst. eurų arba dar didesnes išlaidas per visą paskolos laikotarpį“, – sako J. Kaminskas.