Kūčiukų tradicijas lietuvaičiai puoselėja ir šiandien (2)

Artėjant Kūčioms tiek fasuoti, tiek sveriami kūčiukai vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Prekybininkai skaičiuoja, kad kūčiukų prieš šventes nuperkama net iki 150 tonų. Šie kepiniai atsiduria ant šventinio stalo ne tik įvairiose Lietuvos vietovėse, bet ir užsienyje, kur gyvena lietuviškas tradicijas puoselėjantys žmonės. Lietuviškų papročių tyrinėtojai teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizavo žmogaus santykį su duona, o seniau kūčiukai buvo net delno dydžio. Kokius kūčiukus lietuvaičiai renkasi šiandien?

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė pasakoja, kad kūčiukų, kurie liaudyje dar vadinami sližikais, šližikais, skrebučiais, prėskučiais ir kleckais, receptai yra labai įvairūs. Lietuviškų papročių tyrinėtoja atkreipia dėmesį, kad 17–ajame amžiuje krašto tradicijas aprašęs garsus etnografas ir istorikas Matas Pretorijus pastebėjo, kad prieš ilgiausią metų naktį žmonės Lietuvoje kepa nedidelius, delno dydžio, duonos paplotėlius – prie šventinio stalo kiekvienas šeimos narys gauna po vieną.

„Akivaizdu, kad kūčiukai kaip duonos – gyvybės ir derlingumo – simbolis, gyvuoja jau ne vieną amžių, todėl yra aptinkamas teritorijose, kurios kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Tiesiog ilgainiui pasikeitė kūčiukų forma, jie tapo mažesni, bet gausesni ir kepami ne kiekvienam šeimos nariui asmeniškai, o iškart visiems, kad kūčiukais, tarsi derliumi, būtų galima dalintis tarpusavyje ir dovanoti svečiams“, – pasakoja D. Urbanavičienė.

Pasak jos, kiekvienas regionas, kiekvienas kaimas ir net kiekviena šeimininkė gali turėti savitą receptą – vienos kepa su mielėmis, kitos – be mielių, vienos į tešlą įmaišo aguonų, o kitos – ne. Taip pat etnologai yra užfiksavę, kad Suvalkijoje kūčiukai yra šiek tiek didesni už kepamus Žemaitijoje ir Aukštaitijoje.

Paprotys gaminti kūčiukus namuose išlikęs Lietuvoje ir iki šių dienų. Tačiau nemaža dalis gyventojų juos perka ir parduotuvėse. Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kelių metų pardavimų duomenys rodo, kad lietuvaičiai šiandien labiausiai vertina ir dažniausiai renkasi minkštus kūčiukus.

„Šventiniu laikotarpiu pats populiariausias pirkėjų pasirinkimas yra minkšti kūčiukai. Tokių kūčiukų pernai gruodį buvo parduota beveik 170 tūkstančių pakuočių. Nors asortimente kasmet atsiranda naujovių, bet galima prognozuoti, kad ir šiemet minkšti kūčiukai išliks populiariausi ir sudarys kone trečdalį visų pakuotėse parduotų kepinių“, – tvirtina V. Drulienė.

Anot jos, pastarųjų metų prekybos duomenys rodo, kad kūčiukų paklausa pradeda smarkiai augti nuo gruodžio 15 dienos, o piką pasiekia gruodžio 23 dieną.

„Esame suskaičiavę, kad ruošdamiesi šventėms pirkėjai kasmet nuperka maždaug 530–580 tūkstančių pakuočių kūčiukų ir apie 150 tonų sveriamų kūčiukų. Sveikuoliškos mados neaplenkia ir šios kategorijos produktų. Greta tradicinių skonių, pirkėjai renkasi ir kūčiukus su linų sėmenimis, pagamintus iš viso grūdo miltų, taip pat – ekologiškus“, – tvirtina V. Drulienė.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė teigia, kad tradicija valgyti kūčiukus simbolizuoja žmogaus santykį su duona.

„Laikydami rankose duoną senovės žmonės pasitikdavo saulės sugrįžimą, naują gamtos ciklą, ilgėjančias dienas ir naujos gyvybės pažadą. Todėl natūralu, kad iki šiol prisimename Kūčių vakaro burtus, susijusius su antrosios pusės radimu, piršlių laukimu ir vestuvėmis, nes tokių burtų ir buvo daugiausia“, – pasakoja humanitarinių mokslų daktarė D. Urbanavičienė.

Ji teigia, kad ateitį parodo tiesiog iš dubens nežiūrint paimta sauja kūčiukų: jeigu jų skaičius lyginis – bus ir pora, o jeigu nelyginis – laukia vienatvė.

Paprastai kūčiukai valgomi vieni arba su aguonpieniu. Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ pirkėjai ras skirtingo minkštumo, skonio ir išvaizdos kūčiukų, kurie nuo senų laikų yra Kūčių ir šv. Kalėdų sutikimo simbolis.