Rokiškio gyventoja atšventė neeilinę 101-erių metų sukaktį (0)

Viena Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių globos namų gyventoja savaitės viduryje paminėjo neeilinį gimtadienį: Marijai Juknaitei sukako 101-eri.

Nustebino tortu

Vyriausioji socialinė darbuotoja Kristina Miškeliūnienė pasakojo, kad pasveikinti su gimtadieniu jos atėjusius globos namų darbuotojus sukaktuvininkė pasitiko žvaliai nusiteikusi, su šypsena veide ir net pasiruošusi vaišes – didžiulį tortą.

„Nuėjom pasveikinti, o ant spintelės, šalia lovos, matome – tortas, papuoštas skaičiais 101. Marija mums sako: „Aš tai šito torto nevalgysiu, čia jums“. Pasirodo, paprašiusi ją lankančios giminaitės pasirūpinti tortu: „Gimtadieniui reikia torto, nes mane šiandien sveikins“. Tikrai šviesaus proto moteris, nuovoki, bendraujanti ne tik su personalu, bet ir su kambario kaimyne, ir iš kito kambario draugė pas ją ateina“, – itin garbaus amžiaus globotine džiaugėsi K. Miškeliūnienė tik apgailestavo, jog senolė yra visiškai prikaustyta prie lovos.

Linkėjo tik sveikatos

Pašnekovė šyptelėjo, jog pernai, švenčiant 100-ąją sukaktį, pasveikinti Marijos buvo atvykę rajono valdžios atstovai, o šiais metais sukaktuvininkė sveikinimus priėmė tik iš Senelių globos namų kolektyvo – juk 101 jau, lyg ir, eilinis gimtadienis.

Pasak K. Miškeliūnienės, kolektyvas senolei linkėjo sveikatos: „Nors ji tikrai laikosi gerai – kartais pasiskundžia, kad „ūžia“ galva, o pagrindinis jos vaistas – citramonas, kurio visada turi spintelėje šalia lovos. Atsakydama į sveikinimus, kaip dauguma tokio amžiaus senolių, ji palingavo galva, kad Dievulis ją užmiršo, leisdamas gyventi šitiek metų“.

Skaito be akinių

Nuo 2017 m. Senelių globos namuose gyvenanti Marija visada mėgo skaityti ir skaitė daug, o šiandien tą daro vis dar be akinių. Vyriausioji socialinė darbuotoja šyptelėjo, kad senolė visada pasidomi rajono naujienomis skaitydama „Rokiškio Sirenos“ laikraštį.

Kiek sudėtingiau senolei su klausa. K. Miškeliūnienė pasakojo, kad moteris nuo vaikystės turi klausos sutrikimų ir prastai girdi: „Dabar jau mes jai parašom į sąsiuvinį, ji perskaito ir mums atsako. Nors Marijos radijo kartais paklauso užsidėjusi dideles ausines. Senolė yra tikinti: kiekvieną ketvirtadienį pas ją ateina kunigas ir ji priima Komuniją“.  

Prisimena jaunystę

K. Miškeliūnienės pasiteiravus kokiomis savo gyvenimo istorijomis Marija dalinasi su globos namų kolektyvu, specialistė sakė girdėjusi daug skirtingų pasakojimų: „Ji sako, kad buvo labai gabi – ko tik imdavosi, tas jai sekdavosi. Buvo mezgėja, siuvėja, nuo vaikystės mėgo skaityti, mokslai labai gerai sekėsi. Tik dėl finansų neturėjo galimybių tais laikais mokytis daug. Daug tekę dirbti, ir sunkiai. Pasakojo, kad nuo vaikystės neprigirdi ir dėl to jautusi kompleksą, tad savo šeimos nesukūrė“.