Santuokos kryžkelės (0)

Kiekvienoje šeimoje pasitaiko kritinių momentų, kai sutuoktiniai priversti rinktis: eiti toliau kartu ar pasukti skirtingais keliais. Tokie momentai vadinami šeimyninėmis krizėmis, tačiau bijoti šio žodžio nereikia. Juk ne veltui kinų kalboje jį sudaro du hieroglifo ženklai, kurių vienas reiškia „riziką, pavojų“, kitas – „galimybę“.

Kalbėdamas apie sutuoktinius prancūzų rašytojas ir literatūros kritikas Frederikas Beigbederis pajuokavo: „Pirmaisiais metais jie baldus perka. Antraisiais juos perstato. O trečiaisiais – dalinasi…“. Na, gal žodžiai šiek tiek perdėti, bet dalis tiesos juose yra – santykiai poroje nėra statiški ir kai kuriais gyvenimo momentais nuo didesnių ar mažesnių sunkumų neapsaugoti.

Tikroji pažintis prasideda po vestuvių

Pirmoji galimybė geriausioms savo savybėms parodyti naujai iškeptai porai atsiranda pirmąkart peržengus bendrų namų slenkstį. Nuo to momento jaunieji privalo suprasti, kad būsimos laimės vardan jiems prireiks pakeisti daugelį savo įpročių ir pripažinti, kad įsipareigojimų santuokoje daugiau nei teisių.

Susitaikyti su tokia situacija nėra paprasta, nes iki vedybų kiekvienas turėjo asmeninės erdvės ir supratimą apie šeimyninį gyvenimą. Visa tai į bendrus namus abu atsineša kartu su savo daiktais. Tik štai, jeigu daiktams sudėti lengvai randamos atskiros lentynos, tai gražiai sudėlioti „vidinę mantą“ ne taip paprasta.

Natūraliai atsiranda pirmoji nerašyta šeimyninė sutartis, kurios „puslapiuose“ sugula kiekvieno atsakomybės sritys, asmeninės ribos, vaidmenys. Palaipsniui ji pildosi mažomis buitinėmis detalėmis. Neapsieinama be sunkumų ir trinties.

Jeigu žmonos ir vyro vertybės panašios, pirmąją kryžkelę abu įveiks be didesnių problemų, ginčų ir priekaištų. Kai širdyje tiek meilės, jog norisi apie ją šaukti visam pasauliui, apie buitį negalvojama. Tačiau bėgant bendro gyvenimo metams aistra ir meilė įgauna labiau žemišką pavidalą, todėl tolerancijos ir gebėjimų geriau vienas kitą suprasti ir perprasti reikia mokytis nuo pat pradžių.

Kur du – ir trečias reikalingas

Kita sudėtinga kelio atkarpa santykiuose prasideda nuo žodžių: „Mes turėsime vaikelį!“. Jie pilni ne tik džiaugsmo, bet ir jaudulio, baimių. Nuo to momento ir visą nėštumo laikotarpį žmonos mintys sukasi tik apie į pasaulį besibeldžiantį mažylį: ji jaudinasi dėl jo sveikatos, svajoja apie jo ateitį, ruošiasi gimdymui. Vyro poreikiai nueina į antrą planą. Čia ir slypi pavojus.

Vyrui žmonos nėštumas – nelengvas metas. Jis supranta, kad visa atsakomybė už šeimos materialinę gerovę gula ant jo pečių. Natūralu, kad jis gali pradėti abejoti savo jėgomis, dėl to labai svarbu girdėti iš mylimos moters pritarimo ir pagyrimo žodžius.
Deja, bet ne visos sugeba tai pajusti. Emocinę būsimos mamytės būseną stipriai veikia hormonai, todėl tikėtina, kad vyras greičiau išgirs griežtą kritiką ir nemažai nemalonių dalykų apie save nei bus padrąsintas ir paskatintas.

Nėštumas pakoreguoja ir seksualinį gyvenimą. Kartais bijodami pakenkti vaikučiui partneriai net neprisiliečia vienas prie kito. Nenuostabu, kad tokios aplinkybės stumia vyrą nusiraminimo ieškoti kitur. Gerai, jeigu tai draugai. O jeigu – kita moteris, sugebanti suprasti ir palaikyti?

Kad santykiai nesivystytų pagal šį scenarijų, svarbu laiku abiems susėsti prie derybų stalo ir aptarti visas neišvengiamai gręsiančias permainas.

Tėvystės pamokos

Susilaukti vaikų ir juos auginti – vienas gražiausių dalykų, kuriuos gali suteikti gyvenimas, tačiau kartu su naujagimio atsiradimu jauną porą užklumpa ir nauji rūpesčiai. Jie tampa tėvais. Šiuo laikotarpiu partneriai gali atitolti vienas nuo kito.

Ne paslaptis, kad mamos priežiūros ir dėmesio kūdikiui reikia žymiai daugiau nei tėčio. Taip pat ne paslaptis, kad kai kurios mamos taip stipriai jaudinsi dėl mažylio, kad jo priežiūros nepatiki niekam kitam net trumpai valandėlei, ir tėtis – ne išimtis.

Galiausiai moteris užmiršta turinti ir kitų įsipareigojimų ir vyras tampa tik pagalbininku buityje. O jau apie įsiklausymą į jo rūpesčius nėra net kalbos. Juk dabar atsirado svarbesnių dalykų, jis didelis berniukas, pasirūpins savimi pats!

Susiklosčius tokiai situacijai ryšys tarp sutuoktinių neabejotinai pradeda silpti. Kad to nenutiktų, moteris tiesiog privalo įtraukti vyrą į rūpinimąsi vaiku. Abiems kartu galima maudyti mažylį. O kaip smagu visiems išeiti pasivaikščioti! Kol mažasis miegos vežimėlyje, jaunieji tėveliai turės laiko pasikalbėti apie save, apie jį. Tokios akimirkos artina. Nereikia užmiršti, kad mama ir tėtis dar yra ir pora, vadinasi, laisvu nuo vaikų priežiūros metu reikia palepinti mylimą žmogų šiluma ir dėmesiu.

Vaikui augant šeimoje atsiranda naujų krizinių momentų ir tėvai pareigas ir atsakomybę turi peržvelgti vėl ir vėl. Be to, mokykliniai vaiko metai dažnai sutampa su tėvų viduramžio krize, kai įvertinama sava patirtis, pasiekimai ir tai, ko nepavyko įgyvendinti. Vyrui gali kilti noras paįvairinti savo gyvenimą santykiais su kita moterimi.

Šiuo periodu sutuoktiniams ypač svarbu turėti bendrų tikslų, o jų siekiant atsižvelgti į vienas kito interesus ir nereikalauti pastovaus dėmesio sau.

Ištuštėję namai

Dar vieną santykių kryžkelę sutuoktiniai prieina vaikams pradėjus savarankišką gyvenimą. Jeigu ilgą laiką žmona ir vyras atliko vien tik tėvystės funkcijas, užmiršdami apie artumą ir savo poreikius, šis gyvenimo kelio etapas jiems taps ypatingai sunkus.

Nepratę prie tuštumos ir ramybės, jie stengsis užimti svarbias pozicijas vaikų šeimose. Vaikai, ypač antrosios jų pusės, paprastai nebūna tuo sužavėti. Pagalba ir patarimai reikalingi, bet kontrolė – tikrai ne. Juolab, kad jauna pora kuria savo taisykles.

Galimas ir kitas variantas. Namuose likę dviese be bendrų tikslų, motyvacijos ir šiltų jausmų vienas kitam abu vis dažniau kamuosis klausimu: „Dėl ko mes gyvename kartu?“. Santykius pakurstyti iš naujo turi imtis abu. Tai gali būti bendras verslas, pomėgiai, sportas ar kelionės. Aktyvi veikla išryškins tas sutuoktinių savybes, kurios ilgus metus kasdienėje rutinoje liko nepastebėtos.

Šiuo metu sumažėja seksualinis vyrų pajėgumas. Suprasdami, kad resursai riboti, kai kurie pradeda ieškoti jaunų partnerių savo vyriškumui įrodyti. Tačiau jeigu sutuoktiniai sugeba išlaikyti artumą, šiame etape jų santykiai tik sustiprės. Turėdami daugiau laiko jie galės mėgautis buvimu dviese. Šį laikotarpį iš tiesų reikia branginti. Juk neužilgo namuose vėl skambės vaikiški balseliai, tik šį kartą – taip laukiamų anūkų.

psichologė Rasa Aukštinaitytė