Vaikų palikimas su vos vyresnio amžiaus asmenimis: ar rokiškietės tam pritaria? (2)

Palikimu be priežiūros siūloma nelaikyti trumpalaikį (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimą saugioje aplinkoje su 7 – 13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. Taip papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą siūlo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, Socialdemokratų darbo frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė. 

Atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastabas, būtų tikslinama sąvoka „trumpalaikis“, nurodant, kad šis periodas apima ne daugiau nei 15 min. Įstatymo pataisų iniciatoriai taip pat siūlo patikslinti asmens, su kuriuo paliekamas vaikas, amžių, trumpalaikį vaiko iki 6 metų palikimą leidžiant, kai vaikas saugioje aplinkoje paliekamas su vyresniu 7 – 13 metų vaiku, kuris pagal savo brandą yra pajėgus esamoje situacijoje juo pasirūpinti. 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasakojo, kad nuo 2018 liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka – vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės negali likti vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Nakties metu, nuo 22 iki 6 val. ryto, negalima vienų namie palikti arba vienų į lauką išleisti vaikų iki 14 metų amžiaus. Su suaugusiais žmonėmis vaikai tuo metu lauke būti gali.

Rokiškiečių pasidalinimai

„12 – 13 metų buvau kaimynės 3 ir 4 metų vaikučių auklė. Išbūdavau po kelias valandas. Pamenu, jog ne tik labai atsakingai prižiūrėjau vaikus (žaidžiau su jais, dainavau lopšines, maitinau), bet ir sutvarkydavau žaislus, daiktus. Už tai sulaukdavau pagyrų, jaučiausi suaugusi ir pripažinta. Galbūt tai iš dalies lėmė, kad po poros metų pasirinkau vaikų darželio auklėtojos profesiją.

Mano ir dar jaunesnės kartos žmonės labai dažnai palikdavo vaikus vos vyresnių priežiūroje. Mokinių atostogų metu ar vasarą jie išeidavo į parduotuvę ar netgi į darbą. Taigi, vertinu gana teigiamai, ypač, jei vyresnieji vaikai anksti įgydavo savarankiškumo, gebėjimo pasirūpinti jaunesniais šeimos nariais įgūdžių. Tai teigiamai veikė šių vaikų savivertę. Neigiamos pasekmės? Jų pasitaikydavo labai retai – ne dažniau nei dabar būnant mokyklose ar vaikų ugdymo įstaigose (turiu omenyje bendraamžių smurto ar patyčių atvejus). Mano nuomone, kai kurie pastaruoju metu priimami įstatymai, švelniai tariant, keisti, kadangi jais siekiama staigiai pakeisti ilgus amžius nusistovėjusį požiūrį į visuomenėje vykstančius reiškinius. Tai neišvengiamai veikia (mano įsitikinimu – neigiamai) ne tik vaikų asmenybės formavimąsi, bet ir visuomenės ir šeimos narių tarpusavio santykius. Perteklinis valstybės kišimasis į šeimos reikalus ir jos santykių reguliavimas visada yra žalingas. Tai sakydama neturiu omenyje šeimų, kuriose yra ryški disfunkcija (narkomanai, alkoholikai, palaidą gyvenimą gyvenantys asmenys – šeimos, kuriose vaikai patiria grėsmę). Daugelis psichologų kalba apie neigiamus šiuolaikinio auklėjimo padarinius.

Šeima – svarbiausia asmenybę formuojanti ir socialinius ryšius ugdanti institucija. Tėvai – svarbiausi žmonės ne tik šeimoje, bet ir valstybėje. Niekas kitas nelinki vaikui gero labiau nei tėvai. Jie ne tik atsakingi už savo vaikus, bet ir labiausiai juos pažįsta. Taigi, ne valstybė, ne kaimynai, ne pedagogai, bet tik tėvai, įvertinę savo vaikų galias, gali nuspręsti, kiek laiko ir su kuo palikti ar nepalikti vaiko“, – pasakojo Nijolė Pranskūnaitė.

„Viskas labai individualu ir priklauso nuo pačių vaikų: kokie jie, kaip sutaria tarpusavyje. Pati esu mama, todėl būčiau už, nes pasitikiu didžiuoju ir tikrai žinau, kad jis atsakingai prižiūrėtų mažąjį tas 15 minučių“, – teigė Rita Mišeninė.

„Labai sunku vienareikšmiškai pritarti arba nepritarti tokiam įstatymo projektui. Protingiems ir atsakingiems tėvams jokių įstatymų nereikia – juk jie jaučia atsakomybę už savo vaikus ir geba protingai įvertinti situaciją. Manau, 13 metų vaikui patikėti pasaugoti 6 metų brolį ar sesę tikrai būtų galima. Ir net ilgiau nei 15 minučių – tai priklauso nuo pačios šeimos, nuo tėvų atsakingumo, požiūrio į savo vaikus, nuo ugdomo pasitikėjimo ir atsakomybės šeimoje. O tėvams, kurie nėra atsakingi, tokie draudimai nepadės. Draudimais ir įstatymais žmonių neišauklėsime. Pirmiausia, kas nusprendė, kad 10 minučių palikti vaiką saugu, o 15 – nesaugu. Viskas priklauso nuo tėvų sąmoningumo“, – kalbėjo Giedrė Kublickienė.

„15 minučių būtų galima palikti nuo 13 metų – tokio amžiaus jie savarankiškesni nei jaunesnio“, – teigė Jurgita Indriuškevičiūtė.