Vyras yra vertas tiek, kiek jis turi pinigų (2)

Kai per pirmą pasimatymą vyras pamiršta piniginę ir moteriai tenka sumokėti ir už jį – gėda tam vyrui, nes jis pasirodė nevyriškas ir dar žioplys.

Kai tas pats vyras pamiršta piniginę antrą ir trečią kartą... Nors dažniausi to trečio karto net nebūna, nes moteris jau po antro sako, kad jaučiasi apgauta ir ji ne kokia durnelė, kad nuolat už jį mokėtų! Bet kodėl, žiūrint į atvirkščią situaciją, durnelis turi būti jis? Lietuvoje vyras nėra laikomas žmogumi, jis – bankomatas ir kreditinė kortelė viename, nes vyro pareiga – uždirbti pinigus ir nešti juos namo. Ši pareiga vyrui yra prigimtinė pagal vedas, runas, Marso ir Plutono padėtį danguje, Vangos pranašystes ir galiausiai – tai juk tradicija. Apskritai vyras vertas tiek pagarbos ir meilės, kiek pinigų jis uždirba ir parneša namo. Jeigu vyras drįsta prieštarauti ir kratytis šios pareigos – tai šūdas jis, o ne vyras.

Apie tokį lietuvių vyrų kvailumą, atsiprašau, tai yra dosnumą jau sklando legendos visame pasaulyje. Štai net Londone gimusi lietuvės ir brito dukra Emma Hulse (ji išgarsėjo visame pasaulyje netekusi darbo dėl to, kad buvo per graži) interviu metu paklausta, ką rinktųsi – lietuvį ar britą sau į vyrus, – atsako, kad lietuvį, nes britai už visokias lygias teises ir sąskaitas per pusę dalina, o Lietuvoje viską apmoka vyrai. Pati Emma teigia, kad gerai uždirba, bet, suprask, ji ne kokia durnelė, kad už save mokėtų. O ir kam leisti savo pinigus, kai galima svetimus.

„Tai atsiprašau, koks iš jo vyras, jei net už pietus, sofą, suknelę ir kvepalus negali sumokėti?“ – klausite. Bet jei vyriškumas tiesiogiai proporcingas uždirbamų pinigų sumai, tai kas tada yra vyras poroje, kai moteris uždirba kelis ar keliolika kartų daugiau? Pavyzdžiui, gydytojas rezidentas, į pasimatymą einantis su pardavimų vadybininke (uždirbančia mažiausiai 4 kartus daugiau už jį), gali ją pavaišinti čebureku ar beliašu iš kiosko, o vadybininkė gali daktarėlį nusivesti į prabangų restoraną. Arba koks vyras yra universiteto profesorius? Galiausiai, jei vyro meilę ir dėmesį moteris matuoja išleidžiama jai pinigų suma – moteris de facto sutinka būti perkama. Ji teikia įvairias paslaugas už pietus, vakarienę, naujus drabužius ar keletą kokteilių. „Jis apmokėjo pirmo pasimatymo sąskaitą – reiškia jam patinku, nupirko naujus triusikus – tai jau ženklas, kad mane myli“, sako moterys, kurių svajonė – būti išlaikoma. O tokių svajojančių pilnos barakudų mokyklėlės, kurios oficialiai siūlo atrasti moteriškumą savyje ir tapti karaliene, o iš tiesų moko, kaip susimedžioti turtingą vyrą, kuris ją išlaikytų.

Tačiau tiesa ta, kad net karalienei Elžbietai II tenka dirbti kiekvieną dieną, o juo labiau vyro išlaikomai namų šeimininkei tenka atidirbti už jai duotus pinigus, ji eina namų tvarkytojos, ekonomės, virėjos, auklės pareigas, taip pat teikia sekso paslaugas. Žinoma, karjeros pasirinkimai – individualus dalykas, vienos moterys kelia BVP ir siekia pakeisti pasaulį, kol kitų troškimai paprastesni ir apsistoja tik ties kojinių plovimu ir kotletų kepimu.

Moterų lyderystės amžiuje, kai per pasaulį nuvilnija viena po kitos moterų solidarumo kampanijos, kai moterys aktyviai siekia karjeros bei kuria verslą ir vienas didžiausių joms tenkančių iššūkių yra išsireikalauti tokį patį atlyginimą, koks mokamas vyrui už tą patį darbą – šalia eina tos, kurios garsiai pareiškia, kad nori parazituoti ir už jas turi mokėti vyrai. Tai gal tada vyrui mokamas didesnis atlyginimas yra pagrįstas? Nes jam visada tenka mokėti už du. Ką apskritai reiškia moters svajonė būti išlaikoma? Tai yra oficiali deklaracija pasauliui, kad esi per kvaila ir neturinti gebėjimų pati užsidirbti.

„Štai, žiūrėkit – aš tokia graži, prisižiūrinti, stilingai apsirengusi – tai kam man dirbti? Be to, ir dar labai tingiu – tai ieškau dar durnesnio turtingo diedo, kuris tiek kompleksuotas, kad savo galią jaučia tik demonstruodamas uždirbamus pinigus“, sako auksinių žąsino kiaušinių ieškančios moterys. Jos negalvoja, kad tai savo noru priklausomybė nuo vyro malonės ir neišvengiamas nuolatinės prašytojos vaidmuo. Kiek orumo suteikia nuolatinis pinigų prašymas drabužiams, maistui, paketams ir privalomos ataskaitos už pirkinius?

Žinot, kas dar yra įsitikinę, kad turi būti išlaikomi? Vaikai. Vaikai patys negali uždirbti pinigų, bet net jie laikui bėgant suvokia, kad tas, kuris uždirba pinigų, sprendžia pirks tau tą žaislą ar ne, todėl priklausai nuo jo malonės. Paaugliai eina uždarbiauti norėdami turėti savų pinigų, nes savi pinigai garantuoja laisvę spręsti. Galiausiai, ką reiškia vyro noras mokėti visur ir visada už moterį? Viena vertus, tai galios pozicija ir tarsi socialinis vyriškumo patvirtinimas, tačiau tai taip pat sutikimas būti vertinam ne dėl savo asmenybės, o dėl uždirbamų pinigų. Kol turi pinigų tave myli ir gerbia, tu – vyras, tau net sako, kad esi šeimos galva – tik nešk pinigus namo.

O jei netekai darbo ar žlugo verslas ir pinigų nebeturi – niekas tavęs nei gerbia, nei myli, ir galiausiai šeimos ir visuomenės akyse net nesi vyras. Kažkas kaip ir panašaus į vyrą, bet toks pastumdėlis kaip Elas Bandis. Tiesa ir ta, kad nelygybe ir skirtinga galios pozicija paremti santykiai nuo pirmos dienos yra pasmerkti žlugti – geriausiu atveju, blogiausiu perauga į ekonominį ir kitų rūšių smurtą. Ir nors nei vienas turtingas vyras nepradeda santykių ar santuokos žodžiais: „kas tu būtum ir kur tu eitum be manęs?“, bet kiekviena nelaiminga pelenės ir princo istorija užsibaigia būtent jais.

Sandra Vilimaitė