Juodupėnų moksleivių stovykla: nuo nakties mokykloje iki šaudymo varžybų (1)

Vasara – ne tik atostogų, bet ir stovyklų metas. Jų pastaruoju metu siūloma daug ir įvairių: skiriasi temos, kainos. Neretai savaitė ar dvi vaikų poilsio tėvų kišenes patuština ištisiems metams: šalies žiniasklaidoje nuskambėjo atvejai, kai už septintokų ekskursiją į Italiją tėvams buvo pasiūlyta „susimesti“ po 400 Eur. Tačiau ar norint pradžiuginti vaiką poilsiu, būtina tėvams lįsti į skolas? O gal įdomių, prasmingų dalykų galima rasti čia pat, savo ir artimiausiuose rajonuose? Juodupės gimnazijos moksleiviai ir mokytojai sako TAIP, GALIMA. Jų suorganizuota stovykla, socialinės pedagogės Ingos Michailovos teigimu, kasmet sulaukia didžiulio moksleivių dėmesio.

Pagerbė geriausius
Juodupės gimnazijoje gražia tradicija tampa moksleivių naktis mokykloje. Šiemetinė jos tema – „Likimo traukinys - naktis mokykloje" – pasirinkta neatsitiktinai, mat vyko Gedulo ir vilties dienos išvakarėse. Popietė buvo skirta šiai dienai paminėti: mokiniai gamino butaforinius traukinio vagonus, rinko informaciją apie tremties vietas, rengė pristatymus, valgėme „šaulišką" košę.
Vakare – jau tradicija tapęs geriausiųjų moksleivių apdovanojimų vakaras: kartu pasidžiaugta  praėjusių mokslo metų laimėjimais bei pasiekimais. O iki ryto – laikas smagioms pramogoms, pokalbiams.
O po to – metas stovyklai „Vasaros magija –3“.

Intensyvus grafikas
Trijų dienų stovyklos grafikas – labai intensyvus. Juk yra tiek daug dėmesio vertų dalykų, kuriuos jauniesiems juodupėnams būtų įdomu pamatyti. Stovyklos veiklose, kaip teigė socialinė pedagogė I. Michailova, vengiama nuobodžių pasakojimų ir paskaitų, daug dėmesio skiriama pažintiniams praktiniams dalykams. Juk antrosios pamainos branduolį sudarę gimnazijos septintokai ir aštuntokai – tikri nepasėdos. Jiems, kaip ir daugeliui šiandienos moksleivių, reikia veiksmo ir įspūdžių. Stovykla itin populiari: į ją norėjo patekti ir vyresniųjų klasių gimnazistai.
O įdomybių stovykloje išties daug: jau pirmąją stovyklos dieną – pažintis su rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, praktinė pamoka prie Vyžuonos upės, kaip gelbėti skenduolį. Po to – įdomi ekskursija Utenos ir Molėtų apylinkėse. Čia gyvai, o ne iš geografijos vadovėlio, jaunimas pamatė stebuklingą Krokulės šaltinį, geologiniu gamtos paveldo objektu laikomą Šeimyniškių atodangą su konglomerato uola, įkopė į Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštą, kuris yra aukščiausias Lietuvoje ir siekia 36 metrus.
Antrąją stovyklos dieną –pažintis su Stelmužės ąžuolu, molio žiedimo pamoka Zarasų amatų centre, išvyka į Šlyninkos vandens malūną su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos, kepami vadinamieji „razavi“ blynai. Toliau – kelionė į Sartų apžvalgos bokštą, kitų gamtos įdomybių lankymas.
Net ir po tokios intensyvios dienos, mokytojos I. Michailovos teigimu, vaikai visą naktį tryško energija: žaidė, kalbėjosi, tad trečiąją, paskutinę stovyklos dieną, tikėtina, turėjo būti bent šiek tiek pavargę ir apsnūdę.
Tačiau visus miegus išvaikė įdomi ir veiklos gausi viešnagė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-ojoje lengvojoje pėstininkų kuopoje.

Nenorėjo išvažiuoti
Kodėl stovyklos organizatoriai pasirinko viešnagę būtent pas karius? Pedagogės I. Michailovos teigimu, tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia – tikėjosi įdomios pažinties su kariuomene. Ir nenusivylė. Antra – tokia pažintis labai naudinga vaikams – juk vos po kelerių metų jie bus pašaukti ginti tėvynės. O praktika rodo, kad jaunimo dėmesys kariuomenei didelis. Tad pažinti ją iš arčiau – vertinga. „Nors, atrodytų, ir daug rašoma, kalbama apie kariuomenę, tačiau informacijos apie kario tarnybą, perspektyvas jaunimui vis dar stinga. Taigi pasinaudojome proga susipažinti su kariuomene artimiau“, – sakė pašnekovė.
Kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas teigė, kad ši juodupėnų viešnagė unikali ir kuopai – paprastai kariai patys vyksta į rajono ugdymo įstaigas, o dabar patys sulaukė svečių. Juos smagiai priėmė kuopos vadas bei kariai savanoriai Domas Misiūnas, Justinas Kiburys ir Sigita Leknickaitė.
Kaip įprasta kariams, jie nedaugžodžiavo. Pažintį su kariuomene juodupėnai moksleiviai pažino praktiniais metodais: iškraustė kario kuprinę, išsidažė veidus maskuojamųjų spalvų dažais, čia pat aikštelėje prie kuopavietės pasigamino kareiviško sauso davinio porciją. Jaunimėlis išmėgino šarvinės ir amunicinės liemenių bei kareiviško šalmo svorį. Išbandė akies taiklumą šaudydami šratasvydžio ginklais G-36 į taikinius. Tada kuopos vadas jaunimą trumpam sukvietė į kuopos klasę. Čia  trumpas pokalbis apie tai, ką veikia Lietuvos kariuomenė. Juodupėnai moksleiviai žino – ji gina ir saugo savo šalį ir jos piliečius. Apie viešnagę vaikams primins ir dovanos – šratinukai su kariuomenės simbolika. O aktyviausiai užduotis atlikę vaikai gavo ir daugiau prizų – užrašų knygelę bei specialų kompaktišką puodelį su Vyčio apygardos 5-osios rinktinės simbolika.
Desertui – pamoka kaip judėti teritorijoje principu „judu-dengiuׅ“. Pasidalinę į dvi grupeles, vaikai su kariais imitavo vieni kitų puolimą. Ši užduotis buvo tokia smagi vaikams, kad jie vos nepavėlavo į antrąją planuotą išvykos stotelę – Lėlių muziejų Bajoruose.
O mokytojai nusprendė, kad bendradarbiavimas su kariais savanoriais bus puikus pilietiškumo bei istorijos pamokų akcentas. Juolab, ir patys vaikai norėtų toliau bendrauti su kariais: ne vienas nusivylė sužinojęs, kad kariu savanoriu galima tapti tik pilnamečiams. „Tačiau jūs galite tapti jaunaisiais šauliais, o po aštuonioliktojo gimtadienio ateiti į mūsų kuopą“, – moksleiviams patarė kapitonas S. Afanasjevas.

Prieinama visiems
Stovykla, kaip sako socialinė pedagogė I. Michailova, prieinama kiekvienam moksleiviui. Tad nenuostabu, kad šiemet stovyklavo 5-8 klasių didelė grupė mokinių. Socialiai remtinų šeimų vaikams buvimas joje – nemokamas, o kitiems vaikams – už simbolinę kainą. Stovyklauta dviem pamainomis – pirma jaunesni, paskui vyresni vaikai. Mažiesiems stovykla truko 4 dienas, vyresniems – 3.
Kadangi vadinamoji Žiobiškio turistinė bazė, kurioje paprastai rengiamos rajono mokyklų stovyklos, šiemet remontuojama, tai stovyklautojai nakvojo Juodupės gimnazijoje. Pirmąją naktį, kaip sakė pedagogė, miegančiųjų beveik nebuvo: pokštai, žaidimai truko iki pat paryčių. Vėlesnėmis naktimis nuovargis darė savo: vaikai užmigdavo bent porai valandų, kad atgavę jėgas vėl tęstų pokštus ir linksmybes.

Programa –
pagal pageidavimus
Stovyklos veiklą koordinuojanti I. Michailova teigė, kad turistinius maršrutus, atsižvelgdami į moksleivių pageidavimus, kuria patys mokytojai. Sau stovyklos organizatoriai kelia griežtus reikalavimus: vaikus reikia užimti įdomia ir prasminga veikla. Čia nebūna taip – numečiau kamuolį, o jūs jau ten žinokitės kelias valandas. Ir mobilieji telefonai paprastai slepiami kišenėse. Naudotis jais nedraudžiama, tačiau dėl įdomios veiklos vaikai nenori narštyti internete ar žaisti žaidimus. „To mes ir siekiame: vaikai turi pailsėti nuo informacinių technologijų“, – sakė I. Michailova.
O geriausias įvertinimas stovyklai yra pačių vaikų žodžiai: jie klausia, kada ji vėl bus rengiama. „Sakome jiems: bet juk dar šitoji ką tik pasibaigė. O vaikai astako, kad stovyklauti nori vėl“, – sakė pašnekovė.
Ir ne tik gimnazijos moksleiviai šiemet džiaugėsi smagia stovykla. Juodupės gimnazija, bendradarbiaudama su Juodupės darželiu, surengė stovyklą jo auklėtiniams „Pagrandukų vasara“.
„Rokiškio Sirenos“
inform.