Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija: jaunimo politikos padėtis regionuose pastebimai gerėja (0)

Balandžio 13 d. posėdyje Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija domėjosi regioninės jaunimo politikos įgyvendinimu. Komisijos nariai jaunimo politikos šalies regionuose įgyvendinimo rezultatus įvertino teigiamai: . „Džiugu, kad žengiama į priekį. Finansavimas didėja, nors ir ne tiek, kiek reikėtų, todėl ieškosime galimybių, kad jaunimas galėtų įgyvendinti visus savo lūkesčius“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna.

Jaunimo politikos įgyvendinimas regionuose vertinamas pagal savivaldybėms teikiamose rekomendacijose nustatytas sritis: darbas su jaunimu, jaunimo savanoriška veikla, jaunimo įgalinimas ir dalyvavimas, tarpžinybinis bendradarbiavimas.

Pasak posėdyje dalyvavusio Jaunimo reikalų agentūros direktoriaus Jono Laniausko, didėja dirbančiųjų su jaunimu ir paslaugas gaunančių jaunų asmenų skaičius. Atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės yra viena iš darbo su jaunimu formų, kurioms savivaldybės kasmet skiria vis daugiau lėšų. 2021 m. tam skirta apie 2,2 mln. eurų. Šiuo metu beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus Alytaus rajono savivaldybę, veikia bent po vieną atvirą jaunimo centrą ar erdvę. Plečiasi mobilusis darbas ir darbas su jaunimu „gatvėje“. Čia dirbančių komandų skaičiaus didėjimas sudaro galimybes užimti daugiau atokiose vietovėse gyvenančių jaunuolių. 

Jaunimo reikalų agentūros direktorius informavo, kad šiuo metu Lietuvoje akredituotos 561 savanorius priimančios organizacijos ir praktiškai kiekvienoje savivaldybėje veikia po tokią organizaciją, kuriose jauni žmonės gali savanoriauti. Tiesa, dėl pandeminės situacijos 2021 m. savivaldybės prie savanoriškos veiklos prisidėjo mažiau nei ankstesniais metais. Pernai  metais savanoriškos veiklos skatinimui savivaldybės skyrė apie 95 tūkst. eurų, t. y. apie 50 tūkst. eurų mažiau nei 2020 m.

Kalbėdamas apie jaunimo įgalinimo ir dalyvavimo sritį, t. y. apie jaunimo organizacijų veiklą ir kitas jaunuolius savivaldybės gyvenime dalyvauti skatinančias priemones, J. Laniauskas pažymėjo, kad šioje srityje savivaldybių finansavimas kiekvienais metais išlieka panašus – apie 600 tūkst. eurų. Vis daugiau savivaldybių stiprina darbą su mažiau galimybių turinčiu jaunimu  ir vykdo užimtumo vasarą programą.  

Tarpžinybinio bendradarbiavimo srityje įgyvendinamos įvairios programos.  Žymiai padidėjo  jaunų specialistų pritraukimo programas įgyvendinančių savivaldybių skaičius (2020 m. jų buvo 4, 2021 m. – 17). Taip pat didėja karjeros centrų savivaldybėse skaičius, skiriamas dėmesys jaunimo verslumui ir profesiniam orientavimui.

Nors posėdyje dalyvavęs Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos viceprezidentas Domantas Katelė įvardijo kelias su regionine jaunimo politika susijusias problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoto regioninės jaunimo politikos audito rezultatai yra geri.

„Matome augimą beveik visose srityse ir tikrai gan glaudų savivaldybių ir nacionalinio lygmens bendradarbiavimą. Vertinu šią sritį kaip pozityviai veikiančią“, – savo įžvalgomis pasidalijo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Aida Kišūnaitė.