Tautiškumas ir pilietiškumas – jaunosios kartos misija (0)

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena užbaigia metų pradžios valstybinių švenčių maratoną. Prabėgo sausio 13-oji, vasario 16-oji ir štai nepaprastai greitai atėjo kovo 11-oji. Puikus metas prisiminti, jog jau 26-erius metus gyvename laisvoje Lietuvoje, ir pasiklabėti apie šiandieną.
Kovo 11-oji reiškė kur kas daugiau nei Akto pasirašymą – tai buvo nauja pradžia, naujos istorijos kūrimo atspirties taškas, naujas kelias, kuriuo žengti nebuvo lengva, nes laisvė – taip pat išbandymas. Jei anksčiau žmones vienijo nepriklausomybės troškimas , bendras tikslas, stipriau nei grandinės jungęs žmones, tai dabar mus vienija tauta ir meilė Lietuvai.
Antanas Smetona teigė: „Tauta kuriama nuolatos. Kai ją liaujamasi kurti, ji miršta“. Ją kūrė pirmieji didieji kunigaikščiai ir didikai, pirmieji rašytojai ir knygnešiai, „aušrininkai“ ir „varpininkai“, savanoriai ir partizanai, išeiviai ir čia likusieji. Jie tiek daug kartų įvairiais istorijos laikotarpiais ir skirtingomis sąlygomis kūrė tautą, ją kuriame ir šiandien. Jaunoji karta stato savo Lietuvą nuo pat pamatų, kuria verslus, idėjas ir savo ateities tautos vizijas.
Pilietiškumas - tikriausiai daugelis, apie tai susimąstę, iš karto pagalvos apie Sąjūdį, Baltijos kelią, Roko maršus, atbundančias jaunimo organizacijas. Tuomet pilietiškumas buvo geresnio, šviesesnio gyvenimo viltis ir laisvės paieškos. Tačiau pilietiškumo dabar ir tada lyginti negalima. Prabėgus ketvirčiui amžiaus, atgavus nepriklausomybę, bet, esant panašios agresijos akivaizdoje, nauja karta yra tokia pat pilietiška ir atsakinga už savo valstybę. Nors lygybės ženklo tarp kartų ir laisvės bei pilietiškumo ar patriotiškumo suvokimo dėti nereikėtų, tačiau vis dėlto daug panašumų ir vieningumo idėjų būta tiek tuo metu, tiek ir šiomis dienomis. Ypatingai tai svarbu dabartiniu laikotarpiu, kai reikšmingų sukakčių progomis galime pasitikrinti savo pilietiškumą.
Nepriklausomybės atgimimo laikais jauni žmonės buvo tokie patys kaip ir dabar. Jie buvo ambicingi, ryžtingi, ieškantys naujų formų, kaip išreikšti savo nuomonę ir parodyti pilietiškumą. Reikia suprasti, kad pilietiškumo formos per daugelį metų pasikeitė ir jauni žmonės savo pilietiškumą šiuo metu supranta ir nori išreikšti kiek kitokiomis formomis nei buvo įprasta iki šiol. Daugelis veiksnių, tokių kaip: didėjantis jaunimo dalyvavimas rinkimuose, jungimasis į įvairias pilietines iniciatyvas, palaikymo akcijas, jaunimo organizacijų inicijuojami nauji pilietiškumo skatinimo projektai, tai tik patvirtina. Jauni žmonės ieško galimybių, kaip gali prisidėti prie vienos ar kitos problemos sprendimo. Ieškojimas ir atveda į naujas pilietinių iniciatyvų formas.
Pilietiškumo, tautinio identiteto ugdymui reikalingas geras istorinės atminties pažinimas. Istorijos pamokų, kad tinkamai būtų galima perduoti istorinę atmintį, mokyklose šiuolaikiniam jaunimui nebeužtenka. Svarbu, kad valstybė palaikytų naujas pilietiškumo ir istorinės atminties saugojimo formas, neapsiribodama tik oficialių valstybinių švenčių ar kitų progų minėjimais. Šiandien visa tai reikia daryti ne trafaretiškai – jaunam žmogui turi būti suteikta galimybė pajusti tikrąją bendrumo reikšmę, pažinti istorinę atmintį, pajusti tų laikų dvasią.
Šiuo istorijos laikotarpiu galbūt nebėra tūkstantinių minių protestų ar mitingų, tačiau jaunystei visada būdingas maksimalizmas, kuris vienokia ar kitokia forma pasireikšdamas prisideda prie pilietinės visuomenės auginimo. O ir pati istorinė atmintis byloja, kad mūsų stiprybė visada buvo, yra ir bus vienybė. Sveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Goda Budreikaitė