Vasarą jaunimas išnaudoja ne tik didindami piniginės turinį (0)

Vasara jaunimui – tai metas, kai atsiveria daugybė galimybių ne tik poilsiauti, bet ir užsiimti įvairiomis prasmingomis veiklomis, kurios padeda tobulinti įgūdžius, įgyti naujų žinių ir net užsidirbti pinigų. Šis laikotarpis suteikia progą jauniems žmonėms išbandyti save įvairiose srityse – mokyklos atostogos leidžia pagaliau skirti dėmesio tiems dalykams, kuriems per mokslo metus dažnai pritrūksta laiko. 

Pakalbinus jaunus rokiškėnus, paaiškėjo, kad dalis, sulaukusių bent 16-os metų, šią vasarą nusprendė išnaudoti darbui. Kai kurie jų pasirinko užsienio šalių darbo rinkas, pasinaudodami specialiomis jaunimo užimtumo programomis ar kreipdamiesi į darbo agentūras, kurios siūlo sezoninius darbus.

Tuo tarpu kiti jaunuoliai liko Lietuvoje ir ieškojo darbo arčiau namų. Pavyzdžiui, jaunimas  įsidarbino vietinėse maitinimo įstaigose – kavinėse, picerijose ir užkandinėse. Kai kuriems iš jų darbas buvo lengviau prieinamas dėl turimų pažinčių ir ryšių įvairiose įmonėse.

Vis dėlto, darbas – tai tik viena iš daugelio veiklų, kuriomis jauni rokiškėnai užsiima vasarą. Kai kurie vis tik nusprendė šį laiką skirti savo hobiams ir interesams, meninėms veikloms, sporto užsiėmimams ar tiesiog savęs tobulinimui, dalyvaujant mokymuose, projektuose ir savanoriaujant stovyklose, vaikų darželyje ar kitose organizacijose.  

Gabrielė Geidonaitė

Šią vasarą planavau dirbti, bet ilgai pagalvojus nusprendžiau, jog geriau pasinaudosiu galimybe dar pasidžiaugti paskutine vasara prieš išvažiuojant mokytis kitur.

Birželio mėnuo buvo ramesnis. Tada nusprendžiau, jog per vasarą noriu išeiti iš komforto zonos ir pradėjau dalyvauti projektuose. Liepos 1-3 dienomis buvau lyderystės mokymuose Biržuose. Tuomet liepos 15-20 dienomis dalyvavau pirmuose jaunimo mainuose Norvegijoje, Utiojos saloje, – „Partnership building“. Buvo daug įspūdžių ir naujų patirčių – viskas tik į gerą.

Tada, šiek tiek pailsėjusi, vėl išvažiavau į kitus jaunimo mainus „Tabooff“.

Jaunimo mainuose buvo naudinga dalyvauti ne vien dėl anglų kalbos lavinimo, bet ir dėl pažinčių su žmonėmis iš kitų šalių, įgytų naujų žinių, patirčių, kurias galėsiu panaudoti ir ateityje.

Tikrai nesigailiu nei vieno savo sprendimo, nes manau, jog tokia vasara man suteikė daug daugiau naudos.  

Akvilė Valotkaitė

Jau gegužės pabaigoje žinojau, kad dirbsiu aukle, tad kito darbo net neieškojau. Myliu vaikus ir mėgstu su jais leisti laiką. Tačiau šią vasarą užsidirbti papildomai nusprendžiau ir iš savo kitos mėgstamos veiklos.

Laisvu laiku fotografuoju. Fotografija man – darbas bei labai mylimas pomėgis kiekvienu metų sezonu. Fotografija man padeda atskleisti save ir savo kūrybiškumą. Fotografuoju jau penkerius metus. Po buvimo savamoksle vienerius metus pradėjau eiti į fotografijos būrelį pas Sigitą Dasčiorą. Ten daug praktikavausi ir įgijau papildomų žinių bei naujų įgūdžių, kuriuos lavinu iki šiol. Tais metais po truputį pradėjau priimti užsakymus.

Šios vasaros pradžioje įkėliau skelbimą, norėdama užsidirbti daugiau pinigų ir tuo pat metu tobulinti savo įgūdžius. Skelbimas sulaukė tikrai nemažai dėmesio, tačiau užsakymų itin nepadaugėjo. Nepaisant to, vasara vis tiek pasižymi renginių ir švenčių gausa – tad jau teko fotografuoti nemažai jų, taip pat ir keletą smagių, įdomių fotosesijų.

Stengiuosi fotografuoti kuo dažniau ir daugiau, tačiau neretai pritrūksta modeliukų, kurie pasirašytų mano linksmoms idėjoms.  

Onutė Bliūdžiutė

Nedirbu. Nors aš jau vienuoliktoje klasėje, bet mama nori, kad kuo ilgiau galėčiau pasimėgauti buvimu vaiku. Jos žodžiais, dirbsiu visą likusį gyvenimą, kam skubėti pradėti anksti? Džiaugiuosi, kad turiu galimybę laisvai leisti paskutinę vasarą.

Nusprendžiau savanoriauti toje pačioje stovykloje, kur važiuodavau stovyklauti dar būdama maža. Žvejų stovykloje „Upėtakis“, Pavariuose prie Anykščių. Ten man visada patiko, vadovai su stovyklautojais elgiasi kaip su savais vaikais – visi aprūpinti, pamaitinti ir pakalbinti. Vienais metais ten važiavau nemokamai, iš geros šeimininkės širdies. Vasaros stovyklas aš visuomet mėgdavau, kiekvieną vasarą buvo stengiamasi, kad galėčiau nors į vieną nuvykti. Kadangi šiemet stovyklauti nebegaliu dėl pilnametystės, nusprendžiau savanoriauti. 

Stovykloje darbas su vaikais daug ko išmoko – organizuotumo, laiko planavimo, ryžto, problemų sprendimo, bendravimo su labai skirtingais vaikais bei suaugusiais. Reikia tiek kantrybės, švelnumo bei griežtumo, supratingumo. Įgyta patirtis man bus naudinga ateityje.

Savanoriauti stovykloje man labai patiko, visada mėgau mokyti. Čia – tai kuriam užrišk kabliuką (stovykla – žvejų), kuriam atpainiok jau dešimtą kartą supainiotą meškerę, o kuris nori, kad nufotografuotum sugautą žuvį.

Kitiemet noriu nebe savanoriauti, bet dirbti ten pat.  

Šiais metais jaunimas atrado daugybę būdų, kaip išnaudoti mokykla neužkrautą laiką, siekdami ne tik didinti piniginės turinį, bet ir ugdyti save. Kiekvienas iš jų pasirinko savo vasarojimo būdą – nuo darbo patirties įgijimo, iki išėjimo iš komforto zonos organizuojant visuomenines, tik pažintimis ir naujais įspūdžiais atlygintinas veiklas.