Sprendžiama kaip įamžinti profesoriaus Mykolo Romerio atminimą bei įveiklinti gimtinę – Bagdoniškio dvarą (0)
Publikuota: 2021-05-06
Kategorija:
Kelionės po Rokiškio kraštą
Mykolo Romerio gimtadienio išvakarėse į jo gimtinę, Bagdoniškį, susirinko Rokiškio ir Vilniaus Rotary klubų, Rokiškio verslo klubo, kunigo J. Katelės labdaros ir paramos fondo, Tyzenhauzų paveldo, Rokiškio krašto muziejaus atstovai, M. Romerio artimieji – žentas bei anūkas.
Buvo sprendžiama kaip įamžinti profesoriaus atminimą bei įveiklinti gimtinę – Bagdoniškio dvarą.
M. Romeris gimė 1880 m. gegužės 7 d. Bagdoniškyje, čia pradėjo mokslus, tačiau 1890 m. tėvai sūnų į Vilnių, o 1892 m. perkėlė į Peterburgo imperatoriškąją teisės mokyklą. Ją baigė 21 metų ir gavo aukštąjį teisinį išsilavinimą. Trokšdamas žinių, pusmetį praleido Krokuvos (Lenkija) Jogailos universiteto Filosofijos fakultete, klausydamas Istorijos skyriaus paskaitų. Vėliau trejus metus leido Paryžiaus laisvojoje politinių mokslų mokykloje ir grįžo į Lietuvą. 1914 m. balandžio 6 d. M. Romeris neteko artimiausio žmogaus – mamos, o lapkričio mėnesį – mylimosios Annos Wolberg. Manoma, kad šie asmeniniai išgyvenimai jį patraukė rūpintis valstybe.
Pedagoginį darbą pradėjo 1922 m. Kaune, Lietuvos universitete. Jį reformavus, tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, triskart buvo išrinktas rektoriumi. Nuo 1940 m. iki pat mirties dirbo Vilniaus universitete.
Įvertinant mokslinę ir pedagoginę veiklą, 1926 m. M. Romeriui suteiktas profesoriaus mokslo pedagoginis vardas, o 1932 m. – teisių daktaro laipsnis.
Jis nepriklausė politinėms partijoms, bet įsiliejo į iškiliausių valstybininkų gretas. Šiuo atžvilgiu produktyvūs buvo tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metai: M. Romeris paskirtas apygardos teismo, netrukus – Vyriausiojo tribunolo teisėju; 1928 m. paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki 1933 metų. Jam 1932 m. patikėtos Lietuvos tautinio teisėjo pareigos Hagos (Nyderlandai) tarptautiniame teisingumo tribunole nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo. Byla turėjo didelį tarptautinį atgarsį, sutvirtinusį Lietuvos suverenitetą Klaipėdos kraštui.
Įvairus ir gausus profesoriaus M. Romerio mokslinis palikimas. Jį sudaro daugybė monografijų ir veikalų teismų ir teisės, konstitucinės teisės klausimais, taip pat moksliniai straipsniai, kurie buvo spausdinami Lietuvos ir Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos teisiniuose leidiniuose.
Jis domėjosi ir tyrė administracinės, baudžiamosios, tarptautinės teisės, taip pat istorijos mokslų problemas. Visgi pagrindine mokslinio darbo sritimi išliko konstitucinė teisė. Joje mūsų kraštietis iki šiol laikomas visuotinai pripažintu autoritetu.
Mirė 1945 m. vasario 22 d. Vilniuje.
Galerija (5)
Rekomenduojami video
Sugriuvo paskutinysis Rokiškio rajone medinis vėjo malūnas. Pakapinės kaime (Juodupės sen.) stovėjęs medinis malūnas traukė pravažiuojančiųjų dėmesį. Prie jo sustodavo norintieji įsiamžinti. Tiesa, į vidų jau niekas nebedrįsdavo užeiti. Deja, malūno istorija baigta. Kovo 2-ąją jis nugriuvo.
2021-03-06
Juodupė atsisveikino su Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulu taip, kad atsidūrė visos šalies akiratyje. To priežastis: unikalūs piešiniai, padabinę miestelio centro daugiabučius. Darbų autorius – žinomas šalies menininkas, kaunietis Tadas Šimkus, kūrybinės s
2021-01-09
Panemunio buvusio dvaro sodyba su parku ir senovės gynybiniais įtvirtinimais, vadinami Pilies kalnu, užima 17,8 ha.
Jau XVI a. Panemunio centre būta didelės gyvenvietės – dvaro ir miestelio kairiajame Nemunėlio krante. Žinoma, kad Nemunėlio upe nuo seno ėjo prekybos kelias su Livonija
2021-01-03
Laisvės TV, projekte „Kiek kainuoja Lietuva?“, pristato Rokiškio kraštą. Malonaus žiūrėjimo!
2020-10-12
