Inovatyvumo nebijantis Ilzenbergo dvaras didina savo indėlį į gamtos išsaugojimą ir puoselėjimą (0)

Publikuota: 2024-11-14 Kategorija: Krašto žinios
Inovatyvumo nebijantis Ilzenbergo dvaras didina savo indėlį į gamtos išsaugojimą ir puoselėjimą
Ilzenbergo dvaro nuotr. / Šios savaitės viduryje vykusios akcijos metu buvo pasodinta per tūkstantį alksnių ir ąžuolų sodinukų.

Vienas išskirtiniausių Lietuvos dvarų, kuriuo didžiuojasi Rokiškio rajonas – Ilzenbergo dvaras – garsus ne tik savo produkcija, bet ir autentiška aplinka, kurioje ypatingas vaidmuo tenka dvaro ansamblį supančiai gamtai. Tuo tarpu Ilzenbergo dvaro bendruomenės, įgyvendinamos įvairias iniciatyvas, dažnai būna nukreiptos į žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšio stiprinimą bei puoselėjimą. Ne išimtis ir šios savaitės viduryje vykusi akcija, kurios metu buvo pasodinta per tūkstantį alksnių ir ąžuolų sodinukų.

Duoklė gamtai

Ilzenbergo dvaro direktorė Diana Jokimčienė džiaugėsi, kad vos per porą dienų darbšti dvaro komanda ir pagalbininkai – apie 30 žmonių – vienoje iš dvarui priklausančių ganyklų, 0,57 hektaro teritorijos 30 hektarų sklype pasodino 350 jaunų ąžuoliukų ir 350 juodalksnių sodinukų. Pasak direktorės, minėtas plotas pirmiausia buvo išvalytas ir tik tada čia „įkurdinti“ nauji medžiai.   

Tai – pirmasis eksperimentinis agromiškininkystės laukas, o projektu patenkinta dvaro bendruomenė žada ir toliau tęsti projektą.

Agromiškininkystė – ūkininkavimo būdas, kai žemės ūkio paskirties žemėje, greta įprastinių žemės ūkio kultūrų, auginami medžiai ar krūmai. Tai – tik pirmasis tokio tipo laukas Ilzenbergo dvare, nes inovacijų nebijantis kolektyvas planuoja šį miškininkystės būdą pritaikyti ir kituose laukuose bei plotuose.

Ūkininkaujant agromiškininkystės būdu pirmiausia sumažėja dirvožemio erozija, jei naudojamos trąšos – mažiau jų yra išplaunama iš dirvos ir patenka į vandens telkinius. Ūkininkas gali gauti naudos tiek iš auginamų kultūrų, tiek iš medienos jai užaugus.

O „nematoma“, bet gamtai itin aktuali, nauda yra suteikti namai įvairiems agrarinio kraštovaizdžio paukščiams, slėptuvė laukiniams gyvūnams. Medžiai suteikia šešėlį, sugeria CO2, taigi manoma, kad šis ūkininkavimo būdas padeda pristabdyti klimato kaitą.

 

Atlikti ir moksliniai tyrimai

Agromiškininkystės projektą Ilzenbergo dvare vykdančių Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros atstovai, prieš miškasodį kelis kartus lankėsi dvaro ūkyje ieškodami, kuriame sklype geriausia būtų pritaikyti agromiškininkystės priemones ir kokios jos galėtų būti.

„Apsilankymų metu atkreipėme dėmesį į reljefo, dirvožemio derlingumo bei drėgnumo sąlygas, kurios yra esminis veiksnys parenkant atitinkamas medžių rūšis ar jų derinius“, – sakė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkas dr. Ričardas Skorupskas pridurdamas, kad medžiai buvo pasodinti lėkštose ir silpnai nuotakiose tarpukalvėse, išilgai vandens nutekėjimo latakų, kur natūraliai susikaupia didesnis perteklinio vandens kiekis.

Pasak specialisto, želdiniai fiziškai ir vizualiai skaido pievą į mažesnius plotus, kuriuose, vystantis želdynui, formuosis palankesnės vietos mikroklimato sąlygos.

Tvarių sprendimų link

Ilzenbergo dvaro ūkio Žemės ūkio veiklų koordinatorius Martynas Laukevičius sakė, kad Ilzenbergo dvaras yra susitelkęs į ilgalaikius tvarius sprendimus, tad agromiškininkystės idėja ir principas juos atitiko.

„Mums įdomu dalyvauti šiame eksperimente, suprasti ir atrasti jo kuriamas naudas, vertes ir sinergijas. Jaučiame, kad agromiškininkystė turi potencialo, tačiau reikia rasti ir gerą balansą, harmoniją, susijungiant agromiškininkystei ir tradiciniam ekologiniam ūkui. Kadangi turime daug įvairių žemės ūkio plotų skirtingose vietose, galime gana efektyviai parinkti laukus ar jų dalis priskirtinas agromiškininkystei, kad vertė ir nauda būtų didesnė“, – apie įgyvendintą projekto dalį kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, pirmojo etapo tikslas – efektyvesnė, harmoniškesnė, gražesnė ganykla: „Turime nemažą ganyklą, kurioje ganosi ekologiškų pieninių karvių banda, jos reljefas nelygus, tai paežerių teritorija, su vingiuojančiu perimetru. Ganykloje susidaro savotiški grioveliai-upeliai, tad vieno iš tų griovelių pakraštyje pasodinome medžių eiles. Tai padės stabilizuoti/ sutvirtinti griovių pakraščius bei šlaitus, suskirstys ganyklą į atskiras zonas, padės absorbuoti perteklinį vandens kiekį, vėliau tai bus pavėsis besiganantiems galvijams, prieglobstis laukiniams paukščiams ir gyvūnams, bei pagražins kraštovaizdį“.

Ilzenbergo dvaro bendruomenė – atvira: medžiams augant, susidomėjusieji agromiškininkyste galės atvykti ir apžiūrėti, kaip jie išdėstyti, kaip auga ir su ūkio valdytojais padiskutuoti, kokias naudas suteikia medžiai ganykloje.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video