Įspėja apie telefoninius sukčius: apsimeta ryšio operatorių darbuotojais, kalba lietuviškai (0)

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje pradėjo plisti nauja telefoninio sukčiavimo schema – sukčiai apsimeta Lietuvos ryšio operatorių darbuotojais ir siekia išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis arba kitaip pasinaudoti nukentėjusiųjų sąskaitomis, praneša „Telia“. 

Ryšio operatoriaus teigimu, naujoji aferistų taktika ypač pavojinga dėl naudojamų pažangių apgavystės technikų ir net kelių skambinančių asmenų įtraukimo.

Pasak „Telia“ rizikų valdymo ir tvarumo vadovo Vytauto Bučinsko, sukčius, prisistatęs ryšio bendrovės konsultantu, lietuvių arba rusų kalba nurodo, kad baigiasi paslaugų plano galiojimas, abonentinio numerio aptarnavimas ar abonento numerio sutartis. Po tokios įžangos žmogaus taip pat paklausiama, ar jis nesusidūrė su kokiais nors techniniais nesklandumais  ir pasiūlo jas nedelsiant išspręsti „WhatsApp“ arba „Google Meet“ konferenciniame skambutyje.

„Prarijus“ šį aferisto kabliuką, auka įtraukiama į tolesnį apgavystės scenarijų. Iniciatyva netrukus perduodama kitam sukčiui, kuris prisistato finansų įstaigos arba banko darbuotoju. Šis pradeda tikinti, kad kliento banko sąskaita yra užblokuota, iš jos bandoma pavogti jo pinigus arba vartotojo sistema užkrėsta virusais. 

Motyvuodamas gerais ketinimais, „banko darbuotojas“ prašo skubiai pateikti elektroninės bankininkystės prisijungimus ir autorizacijos kodus – esą tai būtina, norint apsaugoti sąskaitą ar sustabdyti įtartinus mokėjimus.

„Jei auka abejoja, ji greitai sulaukia dar ir trečio skambučio. Šį kartą į ją jau kreipiasi tariamas „teisėsaugos atstovas“. Trečiojo apsimetėlio darbas yra patvirtinti pirmų dviejų sukčių pateiktą informaciją ir sustiprinti spaudimą“, – apgavystės logiką aiškina ekspertas.

Tuo metu  „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius teigia, kad po Naujųjų metų mobiliojo ryšio operatoriai dažniau skambina klientams, siūlydami planų atnaujinimus ar pristatydami naujienas, todėl sukčiai šiuo laikotarpiu suaktyvėjo, tikėdamiesi geriau užsimaskuoti tarp teisėtų skambučių. 

Kredito ir rizikos kontrolės vadovas pabrėžia, kad telefonu niekada nereikėtų atskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimų, PIN kodų ar kitų jautrių asmeninių duomenų. Taip pat svarbu neskubėti vykdyti nepažįstamų asmenų prašymų. 

„Mobiliojo ryšio operatoriaus atstovai niekada nesikreips į jus per „Facebook“ ar kitas socialinių tinklų platformas. Jei kas nors bando pradėti bendravimą šiais kanalais, tai yra ženklas, kad galite turėti reikalų su apsimetėliu“, – paaiškina „Tele2“ atstovas.

Anot L. Marcinkevičiaus, telefoniniai sukčiai apie žmogų gali žinoti tik labai ribotą kiekį informacijos. Pavyzdžiui, iš socialinių tinklų ar darbo svetainės kontaktų gali pasiekti jūsų telefono numerį, atspėti vardą ir pavardę, bet daugelio svarbių detalių nežinos. 

„Jums paskambinęs apgavikas greičiausiai neturės tokių duomenų, kokius turi mobiliojo ryšio operatorius, todėl bandys iš jūsų kažką išgauti ar ištraukti daugiau informacijos. Įmonės atstovai žino, kokį planą naudojate, kada tapote klientu, turi jūsų sąskaitų siuntimo adresus ir panašiai“, – sako jis. 

Pažymėtina, kad nukentėjus nuo šios schemos, būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir bendruoju pagalbos numeriu. Kaip ir kitais sukčiavimų atvejais, atgauti aferistų pasisavintas lėšas yra ypač sunku. Taip pat kuo  greičiau apie įvykį bus pranešta atsakingoms institucijoms, tuo didesnė tikimybė sustabdyti neteisėtus veiksmus ar užblokuoti pervedimus.