Onuškio istorijai ir paveldui kilo reali grėsmė (10)

„Iki šiol tebegeriu raminamuosius vaistus“, – taip savo savijautą po įsilaužėlių vizito apibūdino Onuškio (Juodupės sen.) bendruomenės pirmininkė Elena Blažienė. Metinių Onuškio bažnyčios atlaidų – Žolinės – išvakarėse plėšikai kėsinosi į miestelio muziejuje saugomas vertybes. Laimei, nieko pasisavinti nespėjo. „Kaip sakė policijos pareigūnas, vagis kažkas išgasdino“, – sakė pašnekovė.

Po kruopelytę sunešti
Muziejus E. Blažienei brangus kaip savas kūdikis. Nėra ko stebėtis: juk ji ilgus metus po eksponatą rinko gausias muziejaus ekspozicijas. Čia ir Onuškio dvarininkų Komarų paveldas: dokumetai, nuotraukos, asmeniniai daiktai. Ir žymių kraštiečių relikvijos. Ir prarastosios Onuškio istorijos – čia gyvenusių žydų bendruomenės išlikę daiktai. Ir etnografinis šio krašto paveldas: buities daiktai, rakandai, karų reliktai... Kiekviena sagutė, rožinis ar iš karoliukų ir vielučių nupinta gėlytė, nerta servetėlė turi savo istoriją. Todėl, kaip sako muziejininkė, dažnas čia užsukęs kraštietis randa savo šeimos ar giminės palikimo dalelę.
Čia ir toji istorija, kurios eksponatų, jei jie būtų prarasti, jau niekur nebūtų įmanoma rasti ar atkurti: tarpukariu veikusių žydų krautuvėlių daiktai, jų šeimų išlikę buities daiktai.
Ar dažnai įmanoma pamatyti veikiančias audimo stakles su pirmųjų kompiuterių prototipu: perfokortelėje užkoduotu raštu? O Onuškio muziejuje šios staklės stovi su apmestu ir austi pradėtu audiniu. Kolekcininkai nepagailėtų gerų pinigų už senovinius daiktus, monetas, nuotraukas. „Gal todėl į muziejų ir buvo pasikėsinta? Gal kažkas nusižiūrėjo ir specialiai vagims užsakė, ką paimti. Juk kai kurie eksponatai turi nemenką vertę. Ne kartą kolekcininkai siūlėsi vieną ar kitą daiktą nupirkti“, – svarstė Onuškio bendruomenės pirmininkė. Atsakymas pirkliams būdavo vienas – muziejininkė tokiems parodo duris.

Išėmė langus
Taigi, besiruošdama Žolinių šventei, bendruomenės vadovė rado išimtus Onuškio kultūros namų šešis langus. Vagims jie buvo menka kliūtis: langai seni ir sutręšę. „Pamačius juos, širdis kulnuose atsidūrė. Puoliau žiūrėti, ar kas iš muziejaus nedingo. Laimė, visi eksponatai savo vietose. Iš karto pranešiau Juodupės seniūnui Valdui Adomoniui, jis iškvietė policijos pareigūnus. Jie, apžiūrėję įsilaužimo pėdsakus, sakė, kad, matyt, vagis kažkas išbaidė“, – sako E. Blažienė.
Tačiau daugybę metų muziejų it savo kūdikį puoselėjusi pašnekovė iki šiol negali atsigauti nuo patirto šoko: tebegeria vaistus. Ramybės neduoda ir mintis, o jei vagys grįš? „Žinoma, patys vertingiausi Onuškio istorijos reliktai jau saugomi Rokiškio krašto muziejaus fonduose, bet ir likusius eksponatus prarasti būtų didžiulė netektis miestelio istorijai ir kultūrai“, – sako ji.
Atiduoti viską Rokiškio krašto muziejui – irgi ne pati geriausia išeitis. Juk Onuškio kultūros namuose įsikūręs muziejus yra didžiulis traukos centras iš šio krašto kilusiems žmonėms ir jo svečiams. Čia dažnai apsilanko įvairios delegacijos, ekskursijos. Antai, vienos žydų šeimos, aplankiusios muziejų, atstovas už išsaugotą istoriją E. Blažienei net ranką pabučiavo. „Kiek žinau, šios tautos žmonės kiekvienam sutiktam rankos nepabučiuos. Tokią pagarbą reikia nusipelnyti“, – sakė pašnekovė.
Šiemet Onuškio muziejus sudomino ir šalies žiniasklaidos atstovus: buvo parengtas radijo reportažas, keli straipsniai. „Taigi, reiktų galvoti, kaip nuo ilgapirščių apsaugoti muziejaus eksponatus“, – sako jo įkūrėja ir puoselėtoja.
„Rokiškio Sirenos“ inform.