Patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių elektroninėje erdvėje (0)

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate  per pirmus 2024 m. du mėnesius registruoti 5 pranešimai apie įvairius sukčiavimo atvejus: „asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nusprendė įsigyti parduodamą naudotą garso kolonėlę „Marshall Woburn“, pinigus pervedė, tačiau prekės negavo“, „asmuo investavo pinigus, vėliau iš biržos gavo pranešimą, kad norint gauti pelną, reikia sumokėti komisinius 150 eurų ir t. t.“, „asmuo pirmo automobilį socialiniame tinkle „Facebook“, už prekę pervedė 17 500 eurų, tačiau automobilio negavo, pinigai gražinti nebuvo, susisiekti su pardavėju nebegali“ ir pan.

Pastaruosius kelerius metus stebima tendencija nesikeičia - sukčiai veikia vis aktyviau ir pasitelkia vis įvairesnius metodus pinigams iš gyventojų išvilioti. Dažniausiai sukčių naudojami sukčiavimo būdai:

- apgaulingi laiškai ar SMS žinutės, kuriomis atsiunčiamos suklastotos prisijungimo prie interneto banko ar mokėjimo nuorodos;

- bandymas išvilioti asmeninius prisijungimo duomenis ar paskatinti žmogų atlikti pinigų pavedimą;

- el. pašto vartotojų gaunami netikri el. laiškai, kur sukčiai bando apsimesti verslo partneriais, draugais ar panašiai.

Todėl vartotojui gavus įtartiną el. laišką,  labai svarbu įvertinti, ar tikrai tokio turinio laiško tikėjotės iš laiško siuntėjo, tikrinkite el. laiško siuntėją net ir tada, kai el. pašto adresas Jums atrodo tikras. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į pačio laiško turinį - sukčiai neretai linkę naudoti viešai prieinamus internetinius vertimo įrankius, kurie tekstą išverčia su gramatinėmis ar logikos klaidomis. Atkreipkite dėmesį į tekste pasitaikančias neteisingai įterptas didžiąsias raides ar specialiuosius simbolius. Skaitant tokio pobūdžio el. laišką dažnai jaučiamas skubos ir poreikio jausmas atlikti tai, kas nurodyta kenkėjiškame el. laiške. Kilus įtarimams, geriausia susisiekti su pačiu siuntėju ir įsitikinti, jog laiškas nėra kenkėjiškas, o tikrai išsiųstas siuntėjo.

Reikia pažymėti, kad dažnai kenkėjiško laiško adresas skiriasi tik vienu ar keliais simboliais. Kaip taisyklė, prie tokių el. laiškų dažnai būna pridėti ir Jūsų kompiuterį ar kitą įrenginį galintys užkrėsti failai.

Patarimas - neatidarykite failų (dokumentų), kurie turi plėtinius .dll, .exe, .com, .pif, .js, .scr, .bat ar tokių, kurių nežinote. Net gerai žinomi dokumentų, nuotraukų, paveikslėlių, vaizdo ar muzikos failai taip pat gali būti užkrėsti. Tikrinkite failus išsaugodami laiško priedą kompiuteryje ir po to patikrindami Jūsų naudojama antivirusine programa. Tiesiog paspauskite dešiniu pelės klavišu ant failo piktogramos ir pasirinkite „Scan with Antivirus“ (ar kita programa). Jei laiške yra aktyvi internetinė nuoroda, užvedus pelės žymeklį ant įtartinos nuorodos, galite patikrinti, ar nuoroda Jus kreiptų į interneto svetainę, kurios iš tiesų tikitės.

Svarbu atkreipti dėmesį, ar siunčiama nuoroda turi patikimą SSL/TLS sertifikatą. Prie http trumpinio būtinai turi būti raidė „s“, pvz., https://www.lrt.lt.

Jei įvedėte prisijungimo duomenis, norėdami pasiekti informaciją, nedelsdami pasikeiskite prisijungimo slaptažodį. Jei nurodėte savo banko duomenis, iškart susisiekite su banku arba kredito kortelę išdavusia bendrove ir apie tai juos informuokite.

Daugiau praktinių patarimų, kaip apsisaugoti nuo sukčių ir atpažinti įvairaus tipo sukčiavimo būdus, galima rasti Lietuvos policijos interneto svetainėje, paieškoje įvedus norimus raktažodžius.  

SVARBU! Jeigu Jums reikalinga skubi pagalba arba matote tiesiogiai transliuojamą pavojingą veiką-praneškite Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 - SKUBI PAGALBA.

Kviečiame kurti saugią aplinką elektroninėje erdvėje!