Sukčiams užteko 5 sek. apvogti Rokiškio verslininką, institucijoms reikia mėnesių situacijai aiškintis (0)

Rokiškio verslininkas Mykolas Vaitoška buvo apvogtas. Apvogtas ne senoviškai – plėšikams įsilaužus į namus ir išnešus vertingus daiktus, bet šiuolaikiniu ir itin populiariu būdu, kai virusu užkrečiamas kompiuteris, o paskui tyliai ir nepastebimai trečiųjų šalių „sudalyvaujama“ ir kompiuterio savininkui atliekant bankinius pavedimus... Pustrečio tūkstančio netekęs verslininkas dalinasi karčia savo patirtimi norėdamas dar kartą žmonėms priminti, jog negalima atsipalaiduoti reikia būti budriems. Tačiau kartu neslepia noro paviešinti, kaip į nelaimėje atsidūrusius žmones žiūri padėti, lyg ir, turinčios institucijos – šiuo atveju policijos pareigūnai, atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą ir „Swedbank“ komanda, anot verslininko, nepasivarginusi ieškoti „galų“. Visgi banko atstovai teigia, kad situacija – dar „neuždaryta“ ir šiuo metu su nukentėjusiu klientu bendraujama, o galutinis atsakymas jį pasiekti turėtų kitą savaitę.

Dirba tik prevenciškai?

„Labai gražiai institucijos dirba, bet prevenciškai: kalba, dalina informacinius lankstinukus, kuria reklamas, kad tik žmonės „nepasimautų“ ant sukčių kabliukų. Bet jei užkibai, esi pats kaltas ir lieki vienas. Nors situacijos, į kurią pakliuvau, nepavadinčiau užkibimu – mane, tiesiog, apvogė. Visgi labiausiai apvilia faktas, kad pradėjęs ieškoti pagalbos, gal dėl įstatymo spragų, gal dėl pritingėjimo dirbti, visur atsitrenkiau lyg į sieną. Niekas nenori bent pabandyti kažką daryti...“, –trumpą įvykio versiją nusako verslininkas.

Visgi toliau M. Vaitoška situaciją dėsto itin atvirai ir su galybe pasvarstymų. Viskas prasidėjo gavus elektroninį laišką su tradiciniu tekstu, jog vėluoja apmokėti sąskaitą. Kaip paaiškėjo vėliau, ši buvo ne kas kitas, o – virusas. Verslininkas nesigina, jog darbų įkarštyje gauta dar viena sąskaita nesukėlė įtarimų.

Lemtingas „klikt“

„Sąskaitų kasdien gaunu po keliolika. Kartais ne visas spėju peržiūrėti, kartais kai kurių iš karto neapmoku, tad priminimas apie neapmokėtą birželio mėn. sąskaitą nepasirodė įtartinas. Norėdamas pažiūrėti už ką esu skolingas, atidariau prisegtą failą, neva, sąskaitą. Iššoko informacinis langas, kad sąskaita – neegzistuoja. Nesigilinau į tai pagalvojęs, kad jeigu kažkam esu skolingas, ieškodami skolos tikrai atsiųs ją dar kartą“, – lyg vakarykštį įvykį prisiminė dar liepos viduryje įvykdytą vagystę. 

Anot pašnekovo, darbų sūkuryje laišką jis pamiršo, bet jau po poros dienų pajuto pasekmes: vieną naktį iš jo įmonės el. pašto buvo išsiųsta apie 400 analogiškų laiškų, kokį gavo verslininkas – su priminimu apie neapmokėtą sąskaitą. Tik adresatai, pasak M. Vaitoškos, buvo visai nesusiję: sukelta įvairių įmonių, bendrovių, net – savivaldybių el. paštų adresai. Pamatęs pluoštą sistemos automatiškai atmestų laiškų verslininkas sako supratęs, kad su jo pašto dėžute vyksta kažkas negero. Pasikonsultavęs su kompiuterių specialistais, jis pakeitė pašto dėžutės slaptažodžius. Tąkart atrodė, kad viską susitvarkė. Bet...

3 sekundės ir pakeistas sąskaitos Nr.

Liepos 23 d. verslininkas turėjo atlikti bankinį pavedimą įmonei Lenkijoje: „Su ta įmone dirbam apie 10 metų, tad elektroninėje bankininkystėje yra suruoštas mokėjimo ruošinys, kuriame koreguoju tik sumą ar mokėjimo paskirtį. Būtent pavedimo metu manęs ėmė „nebeklausyti“ kompiuterio pelytė – vaikščiojo pagal save. Pagalvojau, kad išsikrauna baterija, dar net trinktelėjau į stalą, jog gaišina brangų laiką. Visa tai truko 3-5 sekundes. Tiesa, tuo pat metu sumirguliavo ir šiek tiek pasikeitė elektroninės bankininkystės vaizdas kompiuterio ekrane. Bet po sekundės – „atsigavo“, o aš pabaigiau atlikti pradėtą pavedimą ir ramiai atsijungiau“.

Kad yra apvogtas, M. Vaitoška sako išsiaiškinęs tik po poros dienų, kai iš tiekėjų gavo laišką su klausimu: kodėl nėra pavedimo? Nusiuntęs pavedimo kopiją kolegoms verslininkas net pasiūlė jiems kreiptis į savo banką, nes pinigai iš jo sąskaitos tąkart „išėjo“ per tris sekundes. Visgi peržiūrėję rokiškėno pavedimo kopiją lenkai pamatė, kad pavedimas padarytas ne į jų sąskaitą, o  į lietuviško banko.

Atliko visus veiksmus

„Ir pats pamačiau, kad ruošinyje pakeistas sąskaitos numeris: vietoj iš visą laiką naudotos lenkiškos į Lietuvišką, banko „Revoliut“ sąskaitą. Buvo praėję jau pora dienų, bet skubiai kreipiausi į savo banką prašydamas atšaukti pavedimą ir ieškoti tų pinigų, nes būtent pavedimo metu programišiai „pagavo“, kad esu prisijungęs ir pasidarė, kas jiems reikėjo. Parašiau visus prašymus, kuriuos liepė banko atstovai, prisegiau įrodymus – pavedimo kopijas, net tą „užkrėstą“ laišką. Policijoje parašiau pareiškimą dėl vagystės, vėlgi pateikdamas visus įrodymus. Bet nuo čia prasidėjo mano „atsimušimai“ į sienas – iš policijos tyrėjo gavau atsakymą, kad atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Suprask pats turiu saugoti savo pinigus, o ne jie gaudyti, kam aš darau pavedimus. Neigiamą atsakymą gavau ir iš savo banko: neva jie nieko negali padaryti, nes pavedimas padarytas į kitą banką, o šis su jai nebendrauja“, – įvykių seką dėstė pašnekovas.

Gavęs du „Ne“, M. Vaitoška sakė inicijavęs susirašinėjimą su „Revolut“ banku, kurio metu jam buvo paaiškinta, kad bankas su juo, fiziniu asmeniu, kontaktuoti negali ir neturi teisės atskleisti informacijos apie sąskaitą, į kurią įkrito jo pinigai. Tačiau gali kontaktuoti su jo – „Swedbank“ – banko atstovais. Verslininkas su šia informacija grįžo į „Swedbank“, vėl naujai jau kitai konsultantei turėjęs papasakoti įvykį, vėl nusiųsti visus įrodymus, tačiau ir vėl sulaukė to paties atsakymo, neva, „Revolut“ nebendrauja.  

Kodėl paslaptis?

„Apėmė didžiulė neviltis, nes supratau, kad bankai slepia nusikaltėlius. Aš neklausiu, kur mano kaimynas, net kur žmona pervedė pinigus. Klausiu, kur aš pats pervedžiau ir man atrodo, kad žinant visas aplinkybes, bankai turėtų veikti aktyviai siekdami užkardyti kelią tokiems nusikaltimams. Tačiau elgiamasi priešingai – nusikaltėliai yra slepiami. Aš puikiai suprantu, kad greičiausia ir ta sąskaita yra užgrobta, greičiausia ir iš jos per kelias sekundes pavedimas buvo padarytas į trečiąsias šalis, o tokiu atveju tikrai nieko nebeatseksi. Bet lygiai taip pat tai gali būti pradedantysis sukčius, kuris dar tik pabandė šį „amatą“. Buvo įvykdyta stambi vagystė, aš turiu to įrodymus, tačiau visi slepia nusikaltėlį prisidengdami asmens duomenų apsauga. Ir niekas nenori net pasistengti paieškoti, parodyti dėmesį, kad nesi vienas. Kažkokia nesąmonė“, – liejo apmaudą vyras vėl pakartodamas, kad iš jo pasisavintų pustrečio tūkstančio eurų greičiau minėtoje sąskaitoje nebebūtų radę. Bet bent būtų patikrintas sąskaitos savininkas ir gal informuotas, kad per jo sąskaitą vyksta negeri dalykai. Tačiau bankų pasirinkta tylos pozicija sudaro prielaidą ir toliau per ją sėkmingai vykdyti pinigų vagystes.

Kaltas ar ne?

Apibendrindamas savo „nuotykį“ M. Vaitoška atsidūsta: faktas, jog jis pats turėjo sutikrinti duomenis prieš paspausdamas mygtuką pavedimui atlikti ir pripažįsta, kad skubant atliktas veiksmas – apsileidimas: „Bet 10 metų vedu pinigus į tą pačią sąskaitą ir viskas buvo gerai. Atsipalaidavau. Bet jei apsipirkus prekybos centre piniginę pasidėjai kažkur šalia tol, kol susidėsi pirkinius į krepšį, ir ją pavogė, kas kaltas: aš, kad nenusaugojau, ar svetimą piniginę paėmęs asmuo? Ar tada irgi niekas neieškotų vagies, nes, anot policijos, patys turim saugoti savo pinigus? Tokie sukčiavimai, vagystės vykdomos jau ne vienerius metus, nejau nei bankai, nei policija vis dar neatranda sistemos, kaip tą procesą užkardyti arba bent kažkiek pagelbėti į bėdą patekusiam žmogui? Ar jau visi prie to tiek įprato, kad nebekreipia dėmesio?“

„Turi vadovautis protingumo kriterijumi“

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė, paprašyta pakomentuoti ir atsakyti į keletą situaciją konkretizuojančių klausimų, pavyzdžiui, ar šio įvykio pareigūnai netraktuoja kaip vagystės, ar neteisėtai pasisavinti pustrečio tūkstančio eurų nėra laikoma stambia vagyste ir nejau tokioje situacijoje policijos pareigūnai nesiima veiksmų, atsakė: „Šiuo konkrečiu atveju turim informuoti, kad asmens pareiškimas buvo gautas ir pareigūnai atliko procesinius veiksmus bei priimtą sprendimą pateikė nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjęs asmuo nesutinkantis su gautu atsakymu turi teisę apskųsti gautą sprendimą prokurorui“.

O M. Vaitoška pasidalino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame, po apklausto nukentėjusiojo išdėstytomis aplinkybėmis, rašoma: „<...> Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Esant pareiškėjo M. Vaitoškos nurodytoms aplinkybėms, jo atlikti veiksmai, tariamų ekspertų atžvilgiu, privalo būti vertinami pagal apdairaus, rūpestingo bei atidaus asmens kriterijų. Tyrimo metu gauti duomenys eliminuoja galimybę konstatuoti, kad M. Vaitoška turėjo pagrįstą pagrindą pasitikėti ankščiau darytais pavedimais įmonei, kuriai buvo susikūręs mokėjimo ruošinius. Taip pat nebuvo apdairus ir atidus, darydamas pavedimą, nesutikrindamas gavėjo sąskaitos ir banko pavadinimo. Vien pagrįstų įtarimų turėjo sukelti tai, kad daromas pavedimas ne į tą banką kaip visuomet atsiskaitant už paslaugas Lenkijos įmonei. Kitaip tariant, tai sąlygojo aplaidų požiūrį į savo teisių ir interesų nepažeidžiamumo užtikrinimą. Pažymėtina, kad asmuo, atlikdamas bet kokį veiksmą turi vadovautis protingumo kriterijumi, t.y. privalo rūpintis savo interesais bei teisėmis, turi būti apdairus ir atidus. Konstatuotina, jog pačio pareiškėjo atlikti veiksmai kito asmens atžvilgiu, laikytini tik neapdairumo ir neatsakingumo išraiška bei savo teisių ir interesų aplaidžiu įgyvendinimu, ką savo apklausoje nurodė ir pats pareiškėjas. Teismų praktikoje, net ir pripažįstant, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris ir šalių veiksmai nebuvo teisėti civilinės teisės prasme, laikomasi nuostatos, kad ne visuomet yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teismas visais atvejais turi vertinti pačių nukentėjusiųjų veiksmų subjektyviąją pusę. Įvertinus visas aplinkybes matyti, kad nagrinėjamu atveju santykiai nepasiekė baudžiamųjų, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas“.

„Revolut“ atsakas

Kita institucija, į kurią Rokiškio verslininkas kreipėsi savo iniciatyva, buvo „Revolut“ bankas. Anglų kalba prasidėjęs bendravimas su banko atstovais paskui perėjo į lietuvišką pokalbį, tad verslininkas spėja, jog situacijai analizuoti buvo priskirtas specialistas Lietuvoje. Visgi, net ir gimtąja kalba gauti atsakymai vyro nusivylimo nesumažino, nes jo prašymas (ir skundas) ištirti konkrečią operaciją kaip įtariamą sukčiavimą ir pateikti jam informaciją apie sąskaitos savininką yra netenkinamas.

„Bankas „Revolut“ griežtai laikosi deramo patikrinimo procedūrų, reikalauja pagrindinės informacijos ir atlieka atitinkamus patikrinimus, kai atidaroma nauja banko sąskaita. Tačiau mes negalime numatyti, kad sąskaita vėliau gali būti panaudota neteisėtiems tikslams, nes sąskaitos naudojimas priklauso tik nuo sąskaitos savininko. Be to, dėl galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų negalime išsamiau komentuoja gavėjo duomenų. Šiuo pranešimu patvirtiname, kad buvome informuoti apie sukčiavimą ir imsimės būtinų veiksmų sukčiavimui ištirti iš savo pusės. Kadangi mūsų procesai yra konfidencialūs, negalime atskleisti jokių detalių. Galiausiai verta paminėti, kad sukčiavimas įvyko Jūsų banke (įstaigoje, kuri išsiuntė lėšas), jie turėtų būti Jūsų kontaktinis asmuo. Kitaip tariant, visas bendravimas iš Jūsų pusės turėtų vykti per juos, jie turėtų susisiekti su mumis atitinkamu kanalu. Kai tik tai bus padaryta, mes informuosime juos tiesiogiai apie Jūsų atvejį. Kaip suprantate, dėl saugumo ir duomenų apsaugos priežasčių negalime pateikti šios informacijos tiesiogiai Jums“, – laiške rašo minėto banko atstovai.

Duomenų apsauga – situacijos nekomentuoja

Nors į žiniasklaidą kreipėsi pats verslininkas ir atvirai pasakojo vasaros įvykio detales, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė tik pakartojo, jog dėl klientų duomenų apsaugos ir konfidencialumo pareigos negali komentuoti konkrečių klientų atvejų ar jų aplinkybių. Visgi banko atstovai patikino, visai netrukus į juos besikreipusiam klientui (M. Vaitoškai – aut. past.) bus išsiųstas oficialus banko atsakymas ir situacijos vertinimas.

Bet Ž. Augonė dar kartą atkreipė dėmesį į sukčiavimo atvejus: „Susirašinėjimo el. paštu perėmimas yra vyraujanti finansinių sukčių schemų, kurios aukomis dažniausiai tampa įmonių atstovai bei individualią veiklą vykdantys verslininkai. Pagal šią schemą finansiniai nusikaltėliai įsilaužia į vienos iš susirašinėjančių pusių el. paštą ir perima vykstantį bendravimą bei pateikia suklastotą sąskaitą apmokėjimui arba praneša apie neva sutartyje nurodytos sąskaitos pasikeitimą. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sukčiavimo atvejų nors tik apie 5 proc. registruotų atvejų teko įmonėms. Jų patirti nuostoliai viršijo 3 mln. eurų ir sudarė maždaug trečdalį visų nuostolių. Verslui vieną didžiausių rizikų ir toliau kelia elektroninio susirašinėjimo perėmimo, netikro vadovo ir kitos socialinės inžinerijos schemos, kai sukčiai siekia nukreipti mokėjimus į savo kontroliuojamas sąskaitas“.

Kas turi ieškoti taip ir neaišku

Anot pašnekovės, klientams, kurie supranta, kad dėl apgaulės pervedė lėšas į neteisingą gavėjo sąskaitą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis tiek į savo mokėjimo paslaugų teikėją, tiek į policiją. Tą verslininkas iš Rokiškio ir padarė.

Bet specialistė paaiškino, kad didžioji dalis mokėjimų eurais tarp skirtingų finansų rinkos dalyvių yra momentiniai ir šių mokėjimų atšaukti negalima. Taip pat, anot jos, sąskaita, į kurią apgaule pasisavintos lėšos patenka pirmiausia, dažnai būna tik viena iš tarpinių stotelių, o pinigai akimirksniu nukreipiami toliau.

„Bankas, gavęs mokėtojo prašymą dėl mokėjimo atšaukimo, visada perduoda prašymą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, bet pats atšaukti ir sugrąžinti į mokėtojo sąskaitą prašomą atšaukti mokėjimo operaciją, kurios lėšos jau išsiųstos iš banko, negali. Bankas gali inicijuoti lėšų susigrąžinimo ar informacijos apie tikrąjį gavėjo sąskaitos savininką gavimą, tačiau teisėsaugos institucijos turi platesnius įgaliojimus rinkti informaciją, atlikti tyrimus, bendradarbiaudamos su kitų valstybių institucijomis“, – detalizuoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Atsargumo mantra

Ž. Augonė dar kartą kartojo ir saugumo mantrą – siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo, svarbu laikytis pagrindinių saugumo taisyklių: nuo prievolės saugoti savo PIN ir prisijungimo kodus iki reguliariai atnaujinamos antivirusinės programos ir, žinoma, būti atidiems gavus netikėtus el. laiškus ar žinutes, nespausti įtartinų nuorodų ir neatidaryti nežinomų priedų.

O atliekant mokėjimus, anot banko specialistės, būtina visuomet atidžiai patikrinti mokėjimo patvirtinimo ekrane pateikiamą informaciją: sumą, gavėjo pavadinimą ir sąskaitos numerį, taip pat atkreipti dėmesį į prie mokėjimo nurodymo detalių rodomą automatinės gavėjo duomenų patikros rezultatą. Ši informacija padeda įsitikinti, kad mokėjimas atliekamas numatytam gavėjui, ir gali apsaugoti nuo pervedimų pagal pakeistą sąskaitos numerį. Ši taisyklė galioja ir naudojant anksčiau išsaugotus mokėjimo šablonus ar ruošinius, nes prieš patvirtinant mokėjimą visada kliento mokėjimo priemonės ekrane rodoma konkreti mokėjimo informacija (gavėjas ir suma), o prie mokėjimo duomenų interneto banke ir informacija, ar gavėjo sąskaitos savininko duomenys sutampa, arba, kad gavėjo duomenų patikra negalima. Kilus bent menkiausiam įtarimui, mokėjimo tvirtinimą reikėtų atidėti, o gavėjo sąskaitos rekvizitus papildomai pasitikslinti kitu kanalu.