Apie gyvūnėlių teikiamą džiaugsmą ir „šv. Petro skatiką“ (foto + video) (3)

Sekmadienį, spalio 4-ąją tikintieji buvo pakviesti į netradicines pamaldas Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Kaip ir daugelyje pasaulio ir Lietuvos bažnyčių, tądien minėta šv. Pranciškaus Asyžiečio diena. Ši diena – vienintelė metuose, kai laiminami tikinčiųjų augintiniai. Šią gražią tradiciją Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija tęsia jau ketvirtuosius metus. Ir sulaukia didžiulio tikinčiųjų dėmesio.

Katės bažnyčioje buvo neįtikėtinai ramios,
o šunys šventoriuje rodė balsus
Šiemet laiminti rokiškėnai atnešė ir atsivedė tik kates ir šunis. Anksčiau būta ir triušiukų, papūgėlių, vėžliukų, kitų mielų augintinių. Pagal katalikišką tradiciją, kai kuriuos gyvūnėlius tądien galima atsinešti ne tik į šventorių, bet ir į bažnyčią. Svarbu, kad gyvūnas savo elgesiu netrikdytų pamaldų rimties, neterštų šventovės. Taigi, ši tradicija išlaikyta ir šiemet. Į bažnyčią su savo augintiniais ėjo kačių mylėtojai, taip pat pora, atsinešusi mažytį mopsiuką. Kuris visas pamaldas ramiausiai prasnaudė šeimininkės glėbyje. Katė gi – gyvūnėlis, retai paklūstantis žmonių nustatytai tvarkai, o dažniausiai ją ignoruojantis. Jei šventoriuje specialiose nešyklėse ar rankinukuose uždarytos augintinės nerimo ir miauksėjo, tai pamaldų metu nė viena neišleido nė garso, nerodė jokių nerimo ženklų, nors katės paprastai nemėgsta būti nepažįstamoje erdvėje. Tradiciškai palaiminimui atkeliavo ir likimo nuskriausti gyvūnėliai, kuriuos globoja geraširdžiai rajono savanoriai. Susipažinti su gyvūnų globėjų darbu, paaukoti jų veiklai buvo galima prie specialių narvelių, kuriuose rokiškėnai galėjo pasidžiaugti pačiais mažiausiais globotiniais: dabar mikrorajone kaip tik pabiro vasarą atvestų kačiukų „derlius“. Globėjai užsiminė, kad jiems labai reikia pagalbos: našlaitėliams kačiukams maitinančios katės. Taigi, ieškoma katė, kuri neseniai atsiveda ir maitina savuosius kačiukus, kad jai būtų galima į lizdą padėti ir našlaitėlius, taip gerokai padidinant jų šansus išgyventi ir sustiprėti.
Prieš pradėdamas šv. Mišias, kunigas Dainius Matiukas pasidalino jautria istorija, koks svarbus yra gyvūnų globėjų darbas. Antai ir šiemet į bažnyčią atklydo niekieno katinėlis. Gyvulėlis elgėsi ganėtinai drąsiai: atėjo iki pat altoriaus. Kurgi šitą nelaimėlį dėti? Pagalbos ranką ištiesė gyvūnų globėjai.
Šv. Mišioms besibaigiant, iš šventoriaus ėmė sklisti nekantrus lojimas: palaiminti rokiškėnai atvedė ir šunelius. Jų būta įvairių: nuo milžiniškų vokiečių aviganių, iki glėbyje telpančių taksiukų ar Jorkšyro terjerų. Po šv. Mišių gyvūnų palaiminti išėjęs kunigas D. Matiukas juokavo, kad keturkojams jis tikriausiai nėra pats mėgiamiausias žmogus, mat šlakstant kai kurie šunys ganėtinai piktokai sulodavo.

Šv. Petro skatikas – kas tai?
Šio sekmadienio rinkliava vadinama labai įdomiai – „Šv. Petro skatiku“. Kas tai? Kunigas D. Matiukas paaiškino, kad visos tą dieną surinktos aukos skiriamos šv. Petro įpėdinio – popiežiaus Pranciškaus – veiklai finansuoti. Ši auka skirta ne popiežiui asmeniškai, o jo vykdomiems gailestingumo darbams, skirtiems viso pasaulio vargstantiesiems, paremti. Kiekviena auka, net ir mažiausias pinigėlis, liudija tikinčiojo bendrystę su pasaulio katalikais. Paprastai ši rinkliava renkama birželio pradžioje, tačiau dėl pandemijos šiemet ji nukelta į spalį.