Belaukiant, kol bus leista muziejų lankyti, prakartėlės šviečia jo languose (video +foto) (0)

Megztos, pieštos, meduolinės, telpančios į degtuką – tokios konksursinės 17-osios prakartėlių parodai skirtos prakartėlės. Suvažiavusios iš tolimiausių šalies kampelių. Atrodtų, panašiai, bet taip skirtingai pasakojančios Jėzaus gimimo istoriją. O kol į krašto muziejų lankytojai dar neleidžiami, prakartėlėmis galima grožėtis jo pastatų languose. Muziejininkai tam investavo į specialų LED apšvietimą. Žiburiai įjungiami kasdien 16 val., tad kiekvienas, atėjęs pasivaikščioti po dvaro parką, gali pasigrožėti languose eksponuojamomis įvairių autorių prakartėlėmis. Pati didžiausia muziejaus prakartėlė jau iškeliavo į Nepriklausomybės aikštę. Dar septyniolika kolekcijos eksponatų džiugins Marijampolės žmones. Atskiros kolekcijos prakartėlės skolinamos įvairiausioms šalies bažnyčioms – nuo Kamajų iki Vilniaus.

Didžiausia – judanti prakartėlė
Kvapą gniaužiančiu grožiu stebina tik šiomis dienomis į muziejų atkeliavusi Vytauto Jackūno dvejus metus kurta prakartėlė. Ji ypatinga daug kuo. Jei žiūrovas prisiartina, kūdikėlis Jėzus ima lopšelyje suptis, o angelai – pleventi sparnais. Žinovus stebina egzotika – šalia jau įprastų jautuko, avelių, sarginio šuns prakartėlėje yra ir egzotiškas gyvūnas – dramblys. Muziejininkė Giedrė Spundzevičienė ragino tuo nesistebėti. Tarp V. Jackūno konsultantų kuriant šią prakartėlę buvo ir jo brolis dvasininkas, kuris įsigilino į pačių ankstyviausių prakartėlių siužetus. Ir juose dramblio figūrėlė buvo įprasta.
Fantastiško grožio darbas, be abejo, bus vienas iš favoritų laimėti 250 Eur pagrindinę konkurso premiją. Dėl pagrindinio prizo viso konkuruos 46 darbai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.
Iš kaimyninės šalies atkeliavo... megzta prakartėlė, taip pat keramikinė. Daugiausia prakartėlių – medžio drožiniai. Juose išradingai išnaudoti medienos ypatumai. Taip pat yra veltų, keramikinių, pieštų prakartėlių. Netgi prakartėlė – meduolinis namelis.
Pati mažiausia, ant degtuko sutupdyta Anelės Čirūnaitės prakartėlė. Kad būtų patogiau ją įžiūrėti, šalia padėta lupa.

Didžiulis darbas
Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė neslepia: surengti konkursinę parodą buvo didžiulis darbas. „Skelbimą parašyti nepakanka. Reikia žmones skatinti, kviesti, prašyti joje dalyvauti“, – sakė pašnekovė.
Paroda labai demokratiška: joje tinka ir pripažintų meistrų, ir pradedančiųjų kūrėjų: moksleivių, darželinukų darbeliai.
Kadangi Rokiškio krašto muziejus kaupia unikalią prakartėlių kolekciją, ir šioje parodoje yra ją papildyti vertų darbų. Todėl muziejininkai kviečia mecenatus, geros valios žmones padovanoti gražiausias prakartėles savajam miestui, ar bent įsigyti jas sau. Taip pat būtų smagu, jei geradariai paskatintų meistrus piniginiais ar daiktiniais prizais.

Grožėtis – nuo gruodžio 10-osios
Rokiškėnai, jei nepasikeis karantino sąlygos, prakartėlėmis grožėtis galės nuo gruodžio 10-osios. Nuo tada planuojama muziejus atverti šeimoms, pavieniams lankytojams. Muziejininkai neslepia: vienu metu, išlaikydami reikalaujamus atstumus, galėtų sales lankyti daugiau nei 100 žmonių, ir maršrutai būtų organizuojami taip, kad lankytojai nė nesusitiktų.
O kol laukiama, kada muziejus atvers duris, dalis kolekcijos prakartėlių puošia Krašto muziejaus pastatų langus. Temstant jos apšviečiamos, taip kuriant jaukią, šiltą atmosferą vaikščiojantiesiems muziejaus teritorijoje.
Taigi, rokiškėnai kviečiami bent pro langus pasigrožėti prakartėlėmis ir laukti, kada jas bus galima pamatyti iš arti.