Italijoje Rokiškio krašto garbės pilietis Angelo Frosio jaučiasi ramus (0)

Jau daugiau nei porą dešimtmečių kūrybiškojo ir charizmatiškojo italo sūrių maestro, mecenato Angelo Frosio kultūriniai projektai džiugina rokiškėnus. Už indėlį į mūsų rajono kultūros raidą prieš porą metų A. Frosio buvo suteiktas Rokiškio krašto garbės piliečio vardas. Rokiškėnai jį buvo pratę matyti besisvečiuojantį Krašto muziejuje, bažnyčioje, „Rokiškio sūrio“ įmonėje kuriantį naujus sūrius. Italiją siaubiant korona virusui, daugelis rokiškėnų nejuokais sunerimo, kaip gi sekasi A. Frosio: ar jam pavyko išvengti viruso. „Rokiškio sūrio“ specialistų dėka pavyko susisiekti su A. Frosio, šiuo metu esančiu gimtinėje, Lodi mieste, tapusiame vienu epidemijos epicentrų.

– Kokia situacija yra dabar Jūsų gimtinėje?

– Situacija Italijoje gerėja, vis dar esame užsidarę namuose ir taip dar bus kelias savaites. Didžiausia problema, kad žala šalies įvaizdžiui, ekonomikai ir gamykloms yra nesuskaičiuojama, reikės daug metų, kad ji būtų panaikinta.

– Kaip Jūsų gyvenimą, kasdienybę paveikė korona viruso epidemija?

– Tiesą sakant mano gyvenimas nedaug tepasikeitė, tęsiu pradėtus projektus, kurių pagrindinė tema, kaip puikiai žinote, yra karvių, pieno ir sūrio teikiamos vertės panaudojimas žmonių gerovės užtikrinimui. Asmeniškai aš jaučiuosi ramus ir tai teigiu be jokios retorikos, nes kasdien valgau biodinaminį Rokiškio  sūrį, pagamintą iš Baltijos regiono žalų karvių pieno ir natūralių raugų.

– Kaip Jūsų krašto žmonės sutinka šį išbandymą?

– Žmonės jaučia baimę, tarsi juos suptų nematomas priešas. Baimė niekada nėra gera patarėja. Tokiais periodais būtina naudoti protą ir išnaudoti mokslo pasiekimus, kad žmonija pereitų šį išbandymą bei pasiruoštų ateities iššūkiams.

– Kaip epidemija paveikė Jūsų projektus Italijoje?

– Kai kuriuos projektus, su kuriais dirbu jau kelis metus, krizė nesulėtino, o kaip tik pagreitino. Vis tvirčiau įsitikinu, kad ši pasaulinė krizė visiems suteikia puikią galimybę. Dėl labai paprastos priežasties: jau seniai per savo paskaitas visame pasaulyje aiškinu, kad esame sudaryti iš ląstelių ir kad biologinė įvairovė yra ateities raktas į žmonijos išlikimą, sveikatą ir gerovę. Gyvenimas yra skirtingų biologinių rūšių tarpusavio antagonistinė ir simbiozinė pusiausvyra, tuo pat metu esanti ir labai stipri, ir delikati. Todėl į viruso ataką turėtume žiūrėti ne kaip į ateivių, norinčių sunaikinti žmoniją, invaziją, bet kaip į galimybę įgyvendinti prevencijos ir natūralios mūsų turimos imuninės sistemos stiprinimo projektą. Tačiau tam būtina iš esmės pakeisti mentalitetą: pereiti nuo gydymo, kurio pagrindą dažniausiai sudaro susintetinti vaistai, prie prevencijos pasitelkiant natūraliai gamtoje esančias ląsteles.

– Ką veikiate karantino metu?

– Karantino metu skaitau, studijuoju, stebiu pasaulinės pandemijos krizės evoliuciją. Tęsiu darbus, palaikau ryšius su sūrinėmis, su didžiaisiais pasaulio sūrio gamintojais ir distributoriais pradedant nuo Rusijos iki JAV bei Brazilijos; taip pat bendrauju su universitetais ir tyrimo institutais visame pasaulyje. Koordinuoju mūsų tyrėjų grupės darbą, kuri visuomet aktyviai dalyvauja naujuose projektuose. Vakarais, kuomet pajuntu atslenkant melancholiją, sėdu prie fortepijono ir dainuoju, mintyse galvodamas apie visus žmones, kurie man linki gero, o Rokiškyje yra daug tokių!

– Ar nepasiilgote Rokiškio, ir, žinoma, Rokiškio sūrio?

– Žinoma, kad man labai trūksta mano draugų iš Rokiškio, su daugeliu palaikau ryšius, tarp jų yra ir Rokiškio meras, kurį labai gerbiu už jo ryžtą ir iniciatyvumą! Kartu su juo kalbėjome apie didelį europinį projektą, kurio tikslas būtų pakeisti pasaulyje vyraujantį mentalitetą. Reikia pergalvoti būdą, kuriuo sprendžiame problemas ir susitelkti į prevenciją, o ne vien į gydymą ar apribojimus, dažniausiai taikomus pavėluotai, ir dėl to tenka sumokėti labai brangiai: tiek žmonių gyvybių, tiek ekonomine prasme. Jaučiuosi užtikrintai, nes pati gamta siūlo sprendimą, tai parodė ir paskutinių metųNobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje. Pakanka aktyvuoti mechanizmus, kurie išjudintų ir sustiprintų mūsų natūralią apsaugą; mityba turi tapti pagrindiniu šios prevencinės programos įrankiu. Norėčiau jums pranešti svarbią žinią: kaimo tradicija, iš kurios kyla jūsų šaknys, ir privilegijuotas ryšys su neužteršta gamta yra du koziriai, galintys Rokiškiui ir Lietuvai ateityje padėti tapti pasauliniu tyrimų ir eksperimentų  centru, tyrinėjančiu teigiamą pieno bakterijų poveikį žmonių sveikatai.

Sūrio man netrūksta, juk žinote, kad Italija yra pagrindinė šio produkto rinka ir prekybos centruose yra gausus pasirinkimas. Su didžiausiais distributoriais, ypač JAV, stengiuosi išryškinti unikalias bei vertingas sūrio savybes. Kurdamas Rokiškio sūrius panaudojau visą savo sūrio technologo patirtį, apimančią dešimtmečius studijų, eksperimentų, tyrimų, kuriuos pradėjau  šeštajame dešimtmetyje čia, Italijoje, Lodi mieste, kurį šiandien žiniasklaida vadina europiniu pandemijos epicentru.

Gyvenu Lodi mieste, o Rokiškis yra mano antrieji namai: matau šiuos du miestus susijungusius bei susigiminiavusius ir iškilusius kaip naujo požiūrio į žmonijos gerovę bei sveikatą vystymo programos centru, kurio veikla grįsta prevencija ir ląstelių atmintimi.

– Ačiū Jums už pokalbį.