Pa(si)mąstymas su choru UT RE MIO: uteniškių ir rokiškėnų bendradarbiavimo unikalios patirtys (3)
Publikuota: 2020-04-30
Kategorija:
Kultūra
Daugelio dalykų svorį ir vertę galima pažinti tik lyginant. Lyginant skirtingus požiūrius, patirtis, galima pasisemti naujų idėjų, praplėsti akiratį. Būtent tokia proga rokiškėnams tapo Utenos meno mokyklos choro kasmetinis koncertas-edukacijos valanda. Prie kurio ranką ir širdį pridėjo ir keletas rokiškėnų.
Sulaukia didžiulio dėmesio
UT RE MIO choras turi gilias tradicijas ir puikias perspektyvas: tai nuolatinis dainų švenčių, tarptautinių renginių ir projektų dalyvis. Tad nenuostabu, kad kasmetinis jo koncertas kovo pradžioje tampa Utenos visuomenei dideliu įvykiu. Galima palyginti: toks pat didelis įvykis yra ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos metinis koncertas gruodžio viduryje. Ir į vieną, ir kitą patekti yra sudėtinga: tiek daug norinčiųjų pamatyti jaunuosius talentus.
UT RE MIO choras turi gilias tradicijas ir puikias perspektyvas: tai nuolatinis dainų švenčių, tarptautinių renginių ir projektų dalyvis. Tad nenuostabu, kad kasmetinis jo koncertas kovo pradžioje tampa Utenos visuomenei dideliu įvykiu. Galima palyginti: toks pat didelis įvykis yra ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos metinis koncertas gruodžio viduryje. Ir į vieną, ir kitą patekti yra sudėtinga: tiek daug norinčiųjų pamatyti jaunuosius talentus.
Tačiau šventės formatai yra skirtingi: jei rokiškėnų renginys skirtas didžiulei salei ir auditorijai, tai uteniškių – jaukiai menų mokyklos kamerinei aplinkai.
Ta veik išnykusi takoskyra tarp scenos ir žiūrovų koncerte kūrė betarpiškumo, tiesioginio dalyvavimo jausmą.
Ir viename, ir kitame koncerte juntama ta pati atmosfera, kai prieš nuskambant pirmiesiems akordams, įtampa, tvyranti ore, beveik juntama fiziškai. Menka paslaptis: prie tokių iššūkių nepriprantama. Užtat tai tikra. Kaip plika akimi matomos vakaro vedėjų emocijos, ilgametės choro vadovės Virginijos Šeduikienės kibirkščiuojanti charizma.
Šiemet dar daugiau jaudulio koncertui pridėjo ir tai, kad visuomenėje jau tvyrojo epidemijos grėsmė. Ji paženklino ir šį koncertą: planuota, kad UT RE MIO jaunieji dainininkai savo naująją programą parodys Lietuvos Seime Kovo 11-osios proga. Deja... Galbūt, pasibaigus karantinui, šis koncertas atgims kitokia forma ir dar kartą pradžiugins visuomenę, suteikdamas vilties ir grožio, laisvės – to, apie ką kalbėta šiuose Pa(si) mąstymuose. Be progos, be pritemptų klišių. Tiesiog prisiminti, kad ir juodžiausiais istorijos tarpsniais žmoniją lydėjusi muzika teikė amžinojo grožio, prasmės viltį.
Milžiniškos pastangos
Šis koncertas unikalus keliais dalykais. Pirmiausia – jis sutelkė Utenos bendruomenę: mokyklos mokytojus, choristų tėvelius, prisijungė ir Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka, Utenos kultūros centras, Kamajų šv. Kazimiero parapija, „Rokiškio Sirena“. Koncertą vedė Aušra Lapinskienė, Jūratė Katinienė, Ilona Bartkienė, Jurgita Gudelienė, Lina Gudienė, Giedrė Katinienė. Choristams talkino koncertmeisterė Zita Lukošiūnienė, saksofonu pritarė mokyklos direktorius Arūnas Katinas.
Šis koncertas unikalus keliais dalykais. Pirmiausia – jis sutelkė Utenos bendruomenę: mokyklos mokytojus, choristų tėvelius, prisijungė ir Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka, Utenos kultūros centras, Kamajų šv. Kazimiero parapija, „Rokiškio Sirena“. Koncertą vedė Aušra Lapinskienė, Jūratė Katinienė, Ilona Bartkienė, Jurgita Gudelienė, Lina Gudienė, Giedrė Katinienė. Choristams talkino koncertmeisterė Zita Lukošiūnienė, saksofonu pritarė mokyklos direktorius Arūnas Katinas.
Tačiau didžiausias indėlis, be abejo, yra choristų ir jų vadovės nematomas juodas darbas, kelerių metų pastangos, kad vieną vakarą, spengiančioje tyloje gražiausi Lietuvos autorių kūriniai salėje suskambėtų a capella – betarpiškai arti žiūrovų, be kaukių ir širmų, be galimybės pasislėpti už orkestro ar fonogramos. Betarpiškai arti ir preciziškai tiksliai.
Išmaniai parinkta progama ne tik atskleidė choro galimybes ir perspektyvas, bet ir puikiai iliustravo jaukų, šiltą pokalbį apie muziką. Kuriam toną davė scenarijaus autorius kun. Andrius Šukys.
Su pokalbių turiniu jaukiai, neįkyriai apie žmogaus santykį su savimi ir supančiu pasauliu bylojo unikali scenografija, susišaukianti su Kamajų šv. Kazimiero parapijos prakartėlės ir Kryžiaus kelio stočių temomis. Apie žmogų, kaip Dievo sukurtą indą, jam dovanotus talentus, ir jų raišką. Kokie jie įspūdingi, liudijo jaunųjų talentų iš Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus kūriniai.
Simboliška, kad šią scenografiją kūrė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų rankos bei širdys.
Galerija (3)
Rekomenduojami video
Vargu ar kas ginčytųsi, kad Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos pastatas yra vienas sėkmingiausių pastarojo meto architektūrinių sprendimų mūsų rajone. Unikali erdvė – Nepriklausomybės aikštė – kėlė šio pastato architektams daug iššūkių. Tačiau jų spr
2020-09-11
Rugsėjo 11–20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – pu
2020-09-11
Sekmadienį Rokiškio rajono gyventojams Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ padovanojo išankstinę biografinių improvizacijų „Juoda – balta“ premjerą. Pirmasis šio spektaklio susitikimas su žiūrovu įvyko Ilzenbergo dvare, kuriame aktoriai surengė
2020-09-08
Rugpjūčio 29 d. Aleksandravėlės kultūros namuose atidaryta Algimanto Šiukštos - kraštiečio, gyvenančio Vilniuje, fotografijų paroda „Purslai ir metūgiai“.
Vilniuje ši paroda veikė Adomo Mickevičiaus bibliotekoje birželio – liepos mėn. sandūroje, lydima
2020-09-07
Dienos šviesą išvydo pirmasis šiemet ir 44-asis nuo leidimo pradžios Rokiškio krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“. Solidus ir apimtimi (daugiau nei 150 puslapių), ir temomis žurnalas alsuoja šiandieniniu rajono kultūros ritmu, netgi jį pral
2020-08-26
