Pirmas spektaklis apie save, Pirmas monospektaklis ir Pirmasis pasirodymas Rokiškyje (0)

Gintaras Mikalauskas – puikiai žinomas Lietuvos scenos veidas, atpažįstamas ne vienos kartos atstovui. Charizmatiška asmenybė, kupina smagių gyvenimiškų istorijų, sukauptų per kelis dešimtmečius darbo ne tik teatro scenoje, bet ir televizijos užkulisiuose ar žydrajame ekrane. Šiais metais G. Mikalauskas švenčia jubiliejų – 65-ąjį gimtadienį, nors Rokiškio teatro režisierė Neringa Danienė juokėsi ilgai su aktoriumi žaidusi „Taip ir Ne“ žaidimą šiuo klausimu, nes negalėjo patikėti tokiu faktu. O kai jau patikėjo, priėmė žymaus žmogaus kvietimą kurti ką nors bendro įsimintinai datai įprasminti. Taip, vos per du mėnesius, gimė pirmasis G. Mikalausko monospektaklis simboliniu pavadinimu „Užkulisiai“, pasakojantis ne šiaip istoriją, o jo paties gyvenimo istoriją, kurią jau kitą ketvirtadienį rokiškėnai pamatys pirmieji Lietuvoje.

Išsiskyrė laiko nuovokos supratimas

Pokalbis su repeticiją tik ką baigusiu duetu buvo itin smagus – su dar daugiau užkulisių, nei spektaklyje pamatys žiūrovai. „Savo versija“ apie bendro darbo pradžią pirmoji pasidalino N. Danienė šypsodamasi, kad aktorius turi ir, be abejo, pasakos savąją.

„Mes su Gintaru esame kraštiečiai – abu kilę iš Panevėžio – ir vienas kitą tikrai žinojome, susitikę renginiuose pasilabindavome, tačiau kartu nesame dirbę iki rudenį Rokiškyje vykusio „Verslo aitvarų“ apdovanojimų renginio, kurį vesti pakvietėme Gintarą. Tai buvo „kabliukas“ mūsų šiam, kitą savaitę pasirodysiančiam bendram kūriniui. Būtent po ceremonijos Gintaras man sako: „Šiais metais švęsiu 65-metį, gal padarom šia proga ką nors?“ Pirmoji mano reakcija, be abejo, buvo: „Ką?“, bet išsiskyrėm tą vakarą tik susitarę pagalvoti ir vėliau susisiekti“, – pasakojo Rokiškio teatro režisierė šyptelėdama, kad būtent šis pokalbis prasidėjo tuo ginču dėl aktoriaus amžiaus.

Pasak N. Danienės, įsisukusi į darbų sūkurį ji tik sau pagalvodavo ką būtų galima įgyvendinti ir G. Mikalauskui nepaskambino visą savaitę, nematydama tame nieko blogo. Visai kitaip apie tą laukimo savaitę „savo versijoje“ kalbėjo aktorius, kuris juokėsi niekaip nesupratęs, kaip galima tiek laiko „miegoti“...

Nustebino pasiūlymu

„Pakvietęs Neringą kažką kartu sukurti, mintyse turėjau spektaklį pagal kokią nors pjesę: kur yra parašytas tekstas, scenoje pasirodo du ar daugiau žmonių, viskas paprasta. Tąkart po verslininkų apdovanojimų renginio Rokiškyje pasiūliau ir išgirdau labai paprastą atsakymą: „Gerai, aš išsimiegosiu ir paskambinsiu“. Žmogus miegojo ilgai... Savaitę nesulaukęs jokių žinių pagalvojau, kad jai – neįdomu. Ir staiga – skambutis ir rimtas, netikėtas pasiūlymas“, – situaciją iš savo pusės matė G. Mikalauskas skėstelėjęs rankomis: „Nežinau, galim savaitę miegoti ar negalim..?“. 

O surimtėjęs žinomas aktorius, renginių ir laidų vedėjas toliau dalinosi pirmaisiais įspūdžiais, kai pagaliau sulaukęs N. Danienės skambučio išgirdo jos žodžius, kad jai neįdomu statyti šiaip spektaklį, tačiau labai norėtų dirbti kartu kuriant monospektaklį apie jį patį.

„O aš po ano renginio galvojau, kas labiausiai tiktų Gintarui? Spektaklių yra visokių: nuo Hamleto iki komercinių komedijų, kurių rinka ir taip perpildyta. Daryti dar vieną? Ne man, neįdomu, noriu kažko giliau... Ir toptelėjo: kodėl reikia kažką vaidinti? Juk Gintaras – scenos žmogus, centrinė figūra ir jis kiekvienai situacijai turi po dešimt ar daugiau istorijų iš tikro gyvenimo: iš politikos, iš šou ar vestų renginių, iš televizijos ekrano, iš šeimos. Jo paties gyvenimas yra labai įdomus nepaisant to, kad per visą viešumo laiką jis tikrai davęs ne vieną interviu, ne kartą kalbėjęs su žiniasklaida. Bet tikrai – ne apie viską, tad man norėjosi išgirsti jo patirtis, pasakojamas ne paprastu pokalbiu, bet meninėje terpėje“, – užgimusia vizija dalinosi N. Danienė papildydama, kad jos pateiktas pasiūlymas buvo sutiktas santūriai, su pamąstymais, bet – priimtas.

Ne viskuo dalinsis

Vis tik, nors spektaklyje G. Mikalauskas pasakos G. Mikalausko gyvenimo istoriją, ne visi užkulisiai ir jame bus atskleisti. Kūrėjai tikina, kad pirmiausia įvyko labai atviras judviejų pokalbis G. Mikalausko namuose Palangoje, po kurio N. Danienė sistemino visas išgirstas istorijas, remdamasi jomis rašė scenarijų.

„Pas Mikalauskus Palangoje praleidau tris dienas, per kurias tik klausiausi, jis kalbėjo. Pirmas vakaras buvo kupinas ašarų, antrasis – juoko. Šis žmogus gali kalbėti nesustodamas, tačiau iš visos informacijos svarbiausia – apie ką jis pats nori kalbėti, kas jam yra svarbu. Taip atsirado spektaklio „griaučiai“, aplink kuriuos pradėjo lipdytis kitos istorijos. Tikrai buvo daugybė pasakojimų ir mes rinkomės, apie ką galima pasakoti, ką geriau pasilikti tik šeimos, artimųjų žiniai. Visa tai vyko jau nuotoliniu būdu“, – paaiškino N. Danienė nusijuokdama, kad negalėjo visą šį laiką gyventi Palangoje.

Pagrindinės rolės veikėjas juokėsi, kad po pirmojo vakaro pokalbių su režisiere sulaukė griežtu žvilgsniu palydėto žmonos klausimo – ar tikrai visa tai nori pasakoti spektaklyje?

Anot režisierės, tai nebus stand‘up stiliaus spektaklis: rokiškėnų laukia rimtas darbas su dramaturgija, siužetu, scenografija ir veiksmo linija. Trumpai pristatydami pastatymo esmę, duetas paaiškino, kad spektaklis „bus atbulas“ – prasidės nuo dabar ir analizuos, kodėl atsitiko šis ar anas įvykis ir bus narpliojama visa įvykių grandinė.

Žada vengti improvizacijos...

Imtis kitokio pasakojimo apie G. Mikalauską rokiškietė sakė panorusi dar ir dėl to, kad prieš kelionę į Palangą ji atliko namų darbus: perskaitė beveik visus straipsnius apie žymųjį Lietuvos žmogų, ir visi jie buvo vienodi.

Atliepdamas N. Danienės žodžius svečias šyptelėjo, jog kitaip ir būti negali, nes jis gyvena tokį, ir ne kitokį, gyvenimą, o meluoti ir kurti nebūtas istorijas visai nenori.

Tačiau ar pačiam pasakojant savo gyvenimo istoriją nėra baimės ją kaskart pateikti kitaip? G. Mikalauskas laikosi taisyklės – kaip ten bebūtų, teatre režisierius yra tik vienas: „Tu negali būti pats sau režisierius. Juk tu nematai, negirdi savęs iš šalies. Todėl kažkas turi tau vadovauti, o tu turi klausyti. Todėl ir rašė Neringa scenarijų, kurį išgryninus, šalia siužetinės linijos atsirado kodai: piršto istorija, pavardės istorija, ir kurio dabar sąžiningai laikausi. Nes užtenka pavartoti kitokį žodį, nei jos parašytas, pyksta – ne, ne, Mikalauskai, šito ten nėra (juokiasi – aut. past.)“.

Save vaidinti sudėtinga

Aktorius pripažįsta, kad monospektaklis, ypač – apie save patį, nėra lengvas. Jo teigimu, kai reikia įkūnyti konkretų personažą, aktorius vaidina taip, kaip įsivaizduoja arba kaip nurodo režisierius. Tačiau kalbant apie save, net jei pasakojama trečiuoju asmeniu, vaidinti niekas neleidžia: juk gyvenime nevaidinai – buvai savimi.

„Teatre režisierius pasako, koks veikėjo charakteris. Bet jei dabar bandau kažkokį parodyti, tai išgirstu: „Ką tu čia vaidini? Pasakyk taip, kaip sakei pirmą kartą, juk pasakojai normaliai“. Taip, save vaidinti yra sunkiau“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pokalbį tęsė Rokiškio kultūros centre repetavęs G. Mikalauskas. 

Su šypsena veide kolegos žodžių klausiusi N. Danienė skubėjo pagirti, kad dirbti yra labai lengva, nes aktorius klusniai vykdo visus nurodymus: „Jeigu pasakau daryti kitaip, žiūrėti kitaip, jis tiesiog daro taip, kaip reikia. Bandau kiekvieną kartą paaiškinti kodėl, mano nuomone, tą sceną suvaidinti reikia būtent taip“.

„Atiduos“ kitiems

Į klausimą kodėl spektaklio premjerai pasirinko Rokiškį, režisierė atsakė paprastai – rinkosi iš trijų galimų variantų, bet prisistatyti Rokiškyje buvo pats paprasčiausias: „Pirmoji vieta buvo Panevėžys. Svarstėm, kad gal kaip kraštiečiai viską darykime ten. Tačiau iškyla daugybė papildomų niuansų: kur miegoti, kaip repetuoti, kur vaidinti. Palanga ar Rokiškis? Pasirinkom Rokiškį, nes taip patogiau“.

Spektaklis „Užkulisiai“, anot kūrėjų, iš Rokiškio tikrai keliaus toliau, nes tokia jo mintis – atskleisti, kaip atskleidžia knygos, kurią, beje, parašyti yra raginamas ir G. Mikalauskas. Tik jau šiuo aspektu toliau rūpinsis profesionalai.

„Praėjo gyvenime tiek laiko – 65 metai – spektaklis, lyg ir, baigiasi. Bet jei tėtis nebūtų padaręs „taip“, nebūtų nutikę „šitaip“...“, – sako G. Mikalauskas ir tokį viso gyvenimo įvykių voratinklį narplios kitą savaitę, ketvirtadienį (gegužės 22 d.), 18 val. Rokiškio kultūros centre.