Rokiškio krašto muziejus „atkapstė“ pirmąjį Lašų kaimo paminėjimą (0)
Publikuota: 2021-03-19
Kategorija:
Kultūra

Rokiškio rajono Lašų kaimo bendruomenės atstovai kreipėsi į Rokiškio krašto muziejų su prašymu atrasti „pirmąjį“ Lašų kaimo paminėjimą.
1848 m. Rokiškio grafystės plane, saugomame Rokiškio krašto muziejuje (RKM-44956), Lašai yra minimi kaip vienas iš grafystės palivarkų.
1784 m. Kupiškio dekanato parapijų inventoriuje, saugomame Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA_F376_ap1_b8(SA_19253), Lašų kaimas minimas kaip priklausantis garbiam ponui Petkevičiui.
Ankstyviausias iki šiol žinomas Lašų kaimo paminėjimas aptiktas Lietuvos valstybės istorijos archyve, saugomame 1567-1739 m Vilkmergės (Ukmergės) pavieto seniūnijų, tenutijų (tenutas - XV–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvaro arba dvarų komplekso vienetas, už mokestį atiduotas valdyti laikytojui) ir kaimų inventorių knygoje (LVIA_F11_ap1_b1053_l.33-188.) Toje knygoje yra 1567 m. Gardino žemės teisėjui Jeronimui Masalskiui pagal susitarimą perduoto valdyti Obelių dvaro inventorius, kuriame yra paminėtas Lašų kaimas (Sioło Laszele).
Inventoriuje minima, kad Lašų kaimą sudarė 7 valakai ir 14 margų (159,6 ha)
Kaime gyveno Kazimiero Tošelio, Mato Ginterio, Jono Paberžio, Mykolo Miežėno (?), Petro Utudulio (?), Andriaus Tošelio ir Dovydo Tošelio šeimynos.
10 margų (7,1 ha) buvo laisvi.
Kaimo gyventojai turėjo atlikti dvaro nustatytas prievoles.

Rekomenduojami video
Rugpjūčio 29-ąją netekome Rokiškio krašto garbės piliečio, laisvės kovų dalyvio ir jų istorijos puoselėtojo, kolekcininko, istoriko, muziejininko, aktyvaus visuomenininko Andriaus Dručkaus. Vargu, ar kas geriau apibūdins A. Dručkaus gyvenimą bei asmenybę, nei jo paskutiniosios gyvenimo
2018-08-29
PARODOS:
Viešojoje bibliotekoje
(Kauno g.7)
Stendinė paroda „Rokiškio viešajai bibliotekai-95“.
Spaudinių parodos
„Skaitymo iššūkis“.
„Pedagogei ir poetei Irenai Janinai Vaičikauskaitei – 90”.
(Taikos
2018-08-28
Prieš trisdešimt metų prasidėjęs Atgimimo laikmetis paženklintas didžiais įvykiais. Mitingai, akcijos, istorinės tiesos paieškos tarsi pažadino ir suvienijo Lietuvos visuomenę. 1989 metų rugpjūčio 23-ąją ivyko Baltijos kelio akcija, skirta paminėti tragišką Molotovo-Riben
2018-08-23
Tarp lietuvių grožinės literatūros autorių bibliotekose labiausiai pernai skaityti Irenos Buivydaitės-Kupčinskienės bei Vytauto Račicko kūriniai, o populiariausios knygos buvo Jurgio Kunčino romanas „Tūla“ bei Linos Žutautės kūrinys vaikams „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis&l
2018-08-22