Rokiškėno septyniolikos metų triūsas kuriant Istorijos ir meno parką – įamžintas knygoje (foto) (0)

Vargu ar rastume rokiškėną, nežinantį, kas yra Vytautas Gasiūnas. Daugeliui vyresniosios kartos miestelėnų jis – istorikas, miesto metraštininkas, žurnalistas. Mėgstantiems kurti – vienas aktyviausių rajono kaimo rašytojų ir savotiškas kolegų kūrybos globėjas, rengiantis literatūros ir meno šventes, skaitymus. O praeinantys ar pravažiuojantys S. Dariaus ir S. Girėno gatve, jo ir žmonos Nijolės namus seniai praminė „sodyba, kur daug skulptūrų“. Tačiau ši sodyba puoselėjama ne tik jos gyventojų džiaugsmui – Istorijos ir meno parko grožiu pasidžiaugti gali kiekvienas: prieinamas ir rokiškėnams, ir į miestą atvykusiems turistams.

Neblėstanti energija

Vytautas Gasiūnas šiomis dienomis švęs savo 84-ąjį gimtadienį. Kartu su žmona Nijole puoselėjamoje sodyboje jie gyvena neskubriu karantino ritmu. Tačiau pastarąsias jo dienas praskaidrino labai džiugi žinia: iš spaustuvės Utenoje atkeliavo V. Gasiūno knyga „Istorijos ir meno parkas“.

Patogi, kišeninio formato knyga, kaip pasakoja pats šeimininkas, skirta pirmiausia rajono istorijos mylėtojams, gidams, atvežantiems ekskursantus aplankyti Istorijos ir meno parko. Paprastai ekskursijas jame veda pats šeimininkas, su meile pasakodamas apie kiekvieną skulptūrą, kiekvieną architektūrinį, kraštovaizdžio sprendimą. Nuoširdus, detalus pasakojimas užtrunka ne keletą minučių. O, kaip prisipažįsta V. Gasiūnas, sveikata ir amžius jau primena savo. (Nors, teisybės dėlei, nei Vytauto bei Nijolės Gasiūnų giminaičiai, nei bičiuliai neįsivaizduoja sodybos be jų šauniųjų ir energingų šeimininkų. Ir jau lažinasi, kokiais naujais eksponatais šiemet savo parką papildys ponas Vytautas).

Taigi, kaip pasakoja šeimininkas, knygelė yra puiki parankinė priemonė tiems, kurie viešės šiame parke.

Verta aplankyti

Vytauto ir Nijolės Gasiūnų sodyba įtraukta į rajono lankytinų vietų sąrašą, patenka tarp dvylikos muziejų ir parkų, į kuriuos miestelėnus ir svečius kviečia Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų koordinavimo centras. „Parke eksponuojama istorijos ir meno paminklai, kurie primena mums Lietuvos kunigaikščių, raštijos, pirmųjų žmonių gyvenimo, pagonybės laikus. Sodyboje puikiai atvaizduotas viduramžių karališkasis sodas: takų kompozicija, įvairūs dekoratyviniai medeliai bei daugybė gėlių, fontanas su vandens nešėjos skulptūrėle, atspindi viduramžių kraštovaizdžio architektūrą. Sodyboje- parke vyksta kūrėjų šventės, įvairūs minėjimai. Parkas kasmet pritraukia šimtus mokslo, kultūros žmonių ir eskursantų iš kitų šalių. Kviečiame apsilankyti ir prisiminti Lietuvos istoriją, pasidomėti pagonybės laikotarpiu, pasigrožėti kraštovaizdžio architektūra“, – taip parkas pristatomas centro svetainėje.

Išgarsėjo paminklu knygai

Knyga pono Vytauto gyvenime užima labai svarbią vietą. Ir ne tik skaitytojo, istoriko, žurnalisto, kaimo rašytojo požiūriu. V. Gasiūno parengtos knygos apie Rokiškį, išleistos 1967-aisiais ir 1978 m. keliavo iš rankų į rankas. 1981-aisiais jis išleido knygą apie tuometinę Edvardo Tičkaus vidurinę mokyklą. Vėliau, nuo 1999-ųjų jis grįžo prie savo pašaukimo: tais metais pasirodė knyga „Nesuklupęs gyvenimo kelyje“,  2001 m. – „Rokiškio žemės šviesuliai“, 2020 m. – „Baisiau už neapykantą“, 2003 m. – „Salagirės Tarzanas“. 2008 m. V. Gasiūnas parašė Laibgalių istorijai skirtą knygą, po metų pasirodė „Literatūriniuose arimuose“, 2014 m. – „Gyvenimo mozaika“, 2017 m. – „Padavimas ir eilėraščiai“.

Nenuostabu, kad dėmesys knygai išaugo iki 2006 m. atidengto ir šią sodybą visoje Lietuvoje išgarsinusio bene vienintelio šalyje paminklo knygai.

Paties parko, derančio su gotikos stiliaus elementų turinčiu namu, idėją V. Gasiūnas puoselėjo jau nuo 2000-ųjų. O 2003-aisiais pradėti pirmieji kūrimo darbai. Trejus metus galvoje ir širdyje puoselėta idėja suformuoti parką pagal viduramžių pilių kanonus įgavo veidą. Stilizuoti takeliai su skoningai parinktais ir rūpestingai formuojamais žemaūgiais dekoratyviniais augalais, ponios Nijolės kruopščiai prižiūrimi gėlynai, fontanėlis, vandens šaltinėlis suteikė šiai sodybai išskirtinumo. Kiekviena detalė – kruopščiai apgalvota. Akmuo – viduramžiais buvo ne tik dekoro, bet ir svarbus gynybos elementas. Vandens šaltinis, fontanėlis – vėlgi duoklė viduramžiškajai pilies sampratai: vanduo buvo vienas svarbiausių jos resursų.

O vėliau prasidėjo jos alėjų formavimas. Kaip jau minėta, didžiausią ženklą paliko raštijos alėja. Pirmojo paminklo knygai idėja gvildenta su dailininku Raimondu Gailiūnu. Šalia buvo sukurti paminklai garsiajam Kretos akmeniui – seniausiam ir dar neiššifruotam raštijos paminklui, taip pat ir pirmajai lietuviškajai knygai.

Istorijos ženklai ir laikmečiai

Kitoje pagrindinio tako pusėje – kunigaikščių alėja. Joje – atspindėta viduramžiškoji Lietuvos istorija. Siauri parko takeliai kviečia sukti ratą nuo Mindaugo iki Vytauto. Pakeliui po vyšniomis – metraštininko suolelis, tolėliau – kunigaikščių suolelis. Neaplenkiant ne tik istorinių asmenybių, bet ir kertinių datų, tokių kaip Lietuvos krikštas. Įspūdingo grožio medinės skulptūros sukurtos žinomiausių rajono ir šalies medžio drožėjų: Gintaro Varno, Vidmanto Zakarkos, Sauliaus Lampicko.

Kunigaikščių ir Raštijos alėjomis svečias gali grožėtis ir iš tolo, neužeidamas į patį parką. Daugelis klaidingai mano, kad tiek to parko ir yra. Iš tiesų, dar antra tiek istorijos ir meno lobių yra vidinėje kiemo pusėje, kurios nuo gatvės nematyti. Ši parko dalis skirta tam laikmečiui, kuris buvo iki rašto – proistorei. Mitų, padavimų, dievų ir deivių buveinei. Užsukti būtina vien dėl to, kad būtų galima pasidaryti asmenukę su charizmatiškuoju neandertaliečiu, parimusiu ant svarbiausio savo darbo įrankio – milžiniškos kuokos. Jo laikmetį liudija keisti akmenys, pirmieji akmeniniai kirvukai. Paskui į dangų besistiebiantį pasaulio medį – Perkūno, Patrimpo, Pikuolio, Gabijos, Žemynos, Medeinos pasaulis. Su vandens baseinėlius, akmenis saugančiomis mistinėmis požemių būtybėmis ir obelisku Aukščiausiajam dievui. Čia ir krioklys su paslaptingaja vilioke undine, ir šalia malūnėlio parimęs velnias, ir milžinkapio miniatiūrinis modelis.

Jei atvyksite į parką su mažaisiais, jiems nebus kada nuobodžiauti: mažiausiems skirtos meniškos sūpynės, vyresni energiją galės išlieti krepšinio aikštelėje.

Naujausias sodybos akcentas –2019 m. įrengta jauki kavinukė, kurioje sodybos svečiai gali paragauti kavos, arbatos, palikti savo atsiliepimus ir palinkėjimus svečių knygoje.

Iš kur šiam grožiui lėšos?

Vytautas ir Nijolė Gasiūnai – paprasta inteligentų pensininkų šeima. Žavinti savo pomėgiais. Ponas Vytautas septynioliką metų atidavė įspūdingo parko kūrybai, rašė knygas. Ponia Nijolė ne tik puošė parko aplinką gėlynais, bet ir kūrė preciziško grožio mezginius bei nėrinius. Štai dabar populiaru klijuoti vadinamąsias deimančiukų mozaikas: iš mažyčių karoliukų dėlioti piešinius. O štai ponia Nijolė įspūdingus karoliukų paveikslus ne klijuoja, ne siuvinėja, o mezga. Kokio preciziškumo ir kantrybės tai darbai, liudija faktas, kad prieš pradedant megzti, visi paveikslo karoliukai turi būti suverti ant siūlo eilės tvarka. O juk viename paveiksle karoliukų, suderintų spalvomis ir atspalviais, yra dešimtys tūkstančių.

Paklaustas, iš kur parkui puoselėti, knygoms ir rašytojų sambūriams rengti skirtos lėšos, ponas Vytautas atviras: vieni svajoja ilsėtis kurortuose, kiti – kurti grožį savo sodyboje. Daug darbų šeimininkas atliko pats: nepaisanto to, kad jau nemažai metų yra ne pačios stipriausios sveikatos. Štai 2015 m. pradžioje nutiko nelaimė: išskubėjęs per plikledį nubarstyti numylėto parko takelio parkrito ir susilaužė koją. Tačiau jau tų metų pavasarį, pasidėjęs pagalvę, pusiau gulomis sugebėjo nutiesti 30 m trinkelių taką.

Taigi, ne viskas pinigais matuojama. Tiesa, be jų irgi neįmanoma. Parkui puoselėti ponas Vytautas investavo ir už tėvų žemę gautas lėšas, ir savo pensijos dalį. Beje, V.Gasiūnas yra tarsi vaikščiojanti šalies ekonomikos enciklopedija. Jo užrašuose su istoriko preciziškumu vedami daugybės metų metraščiai apie įvairiausių produktų ir prekių kainas.

Taigi, kai tik karantino suvaržymai bus mažesni, ateis pavasaris, neabejotina, kad Istorijos ir meno parkas vėl trauks rokiškėnų ir miesto svečių akį įvairiausiomis naujovėmis.

Nuotraukose: 2019 m. rugsėjo pradžioje vykusios rajono literatų šventės Vytauto ir Nijolės Gasiūnų sodyboje akimirkos.