Su rugpjūčio branda Rokiškyje sugaus vargonai (0)

Rokiškio kultūros centras kviečia į sakralinės muzikos šventę – XXXIII Tarptautinį vargonų muzikos festivalį, skirtą čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui atminti. Šį kartą sakralinė muzika skambės ne tik tradiciškai, bet ir šiuolaikiškai, moderniai, persipindama su liaudies ir net džiazo motyvais. Džiaugiamės galėdami klausytojams pristatyti tarptautinį pripažinimą pelniusius bei geriausius Lietuvoje atlikėjus ir pakviesti pasinerti į chorinės, vargonų ir džiazo muzikos sūkurį. 

Įžangos koncertas - dovana Lietuvos mažajai sostinei – lietuvybės lopšiui – Panemunėliui

Tradicinis vargonų muzikos festivalis prasidėjo dar liepos pradžioje. Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ Panemunėlio Šv. Juozapo globėjo bažnyčioje sujaudino klausytojus unikalia sakralinės muzikos programa „Tikiu“. Dieviškas choro skambesys ir sakrališkai pakylėjantys lietuvių tautiniai instrumentai bei žinomų Lietuvos kompozitorių Donato Zakaro, Vytauto Miškinio ir Vaclovo Augustino naujai sukurti ir tautinių instrumentų orkestrui aranžuoti kūriniai jaudino kiekvieną ir priminė, jog tikėjimas žmogui suteikia naujų jėgų ir uždega šviesą – ypač šiuo nerimo pilnu laikotarpiu.

Justino Šapolos fenomenas

Apie tai, kad netrukus Rokiškyje pasklis sakralumo atmosferą kurianti vargonų muzika, liudija jau tradicinis liepos 15 dienos vargonų muzikos rečitalis, kurį kasmet ištikimiems klausytojams dovanoja Rokiškio Šv. Mato bažnyčios vargonininkas Justinas Šapola.  Justinas – ne tik vargonų muzikos ambasadorius ir populiarintojas, bet taip pat projekto „Tarptautinis vargonų muzikos festivalis, skirtas čekų muzikui, pedagogui, vargonininkui Rudolfui Lymanui“ komandos narys, turintis vieną svarbiausių misijų – paruošti antrą šimtmetį skaičiuojančius vargonus intensyviam, mėnesio trukmės koncertų ciklui. Retas miestas gali pasigirti bažnyčios vargonininku, kuris ne tik vargonuoja liturgijos metu, bet ir yra aktyvus muzikantas bei vargonų meistras. Justiną vertina atlikėjai, meistrai, klausytojai. Pavasarį Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios kunigo Stanislovo Krumpliausko išleista knyga „Žmogaus rankos daro stebuklus“ pasakojanti apie Antalieptės bažnyčios vargonų restauratorių Justiną Šapolą, tik dar kartą įrodo šio jauno žmogaus atsidavimą instrumentų karaliui.

Pirmą kartą festivalyje atlikėjas iš Prancūzijos

XXIII-iajame vargonų muzikos festivalio repertuare atlikėjai iš Čekijos Respublikos, Latvijos ir pirmą kartą festivalio istorijoje iš Prancūzijos. Jaunosios kartos Prancūzijos vargonininkas Quentin du Verdier yra vienas perspektyviausių pasaulio muzikantų. Nacionalinės Paryžiaus konservatorijos magistrantas ir daugelio konkursų laureatas yra ypač prisirišęs prie prancūzų kompozitorių klasikinio repertuaro. Šis jaunas vargonininkas 2022 metais „Darasse“ vardo konkurse buvo pripažintas Metų jaunuoju vargonininku ir pelnė pagrindinį prizą – tarptautinį turą. Tačiau svarbiausias šio jauno muzikanto laimėjimas – prestižinio Elizabeth B. Stephens (JAV, Atlanta) tarptautinio vargonų konkurso 2022 m. pirmos vietos nugalėtojas. Šiais metais šiame konkurse dalyvavo 70 vargonininkų iš 19 pasaulio šalių nuo Lenkijos iki Pietų Korėjos. Konkursą sudarė keli etapai, nugalėtojas buvo renkamas iš 6 finalistų. Rugpjūčio 21 d. 15 val. šis vargonų muzikos virtuozas grieš Rokiškyje. Beje vargonininko Justino Šapolos viena iš svajonių – vargonininko iš Prancūzijos dalyvavimas Rokiškio festivalyje. Svajonė pildosi.

Nuo baroko iki kantičkų lietuviškų. Nuo filosofinių tekstų iki elektroninės muzikos ir džiazo sąskambių

Festivalio programoje devyni koncertai, iš kurių du Rokiškio rajono bažnytėlėse – Panemunėlyje ir Jūžintuose. Repertuare solo rečitalis, duetas, trio, instrumentinių ir vokalinių ansamblių bei choro pasirodymai.
Tradiciškai festivalį pradeda atlikėjai iš Čekijos Respublikos. Rugpjūčio 15 d. 15 val. prie istorinių Rokiškio vargonų prisilies Baroko muzikos trio (vargonai, obojus, trimitas). Muzikalumas įvardijamas kaip vienas reikšmingiausių čekų tautos bruožų nuo XVIII a., kuomet Bohemija (Čekijos karalystė) buvo pavadinta „Europos konservatorija”. XVIII a. Europos muzikinis žemėlapis rodo, kad visuose didesniuose miestuose, aristokratų rezidencijose, teatrų orkestruose, visuose kituose svarbiuose muzikiniuose centruose dirbo čekų muzikantai. Jie į Europos muziką atnešė savitą atspalvį, įkvėpimo, techninių ir išraiškingų naujovių sėmėsi iš čekų liaudies dainų. Koncerto „Bohemija – Europos konservatorija“ parodyti čekų kompozitorių, kilusių iš skurdžių šeimų, dažnai išvykusių iš savo gimtosios šalies, muzikos turtingumą ir inovatyvumą.
Pirmą rugsėjo sekmadienį Rokiškyje koncertuos Rygos katedros duetas. Aigars Reinis (vargonai) ir Aigars Raumanis (saksofonas) pristatys šiuolaikinių Latvijos kompozitorių opusus. Jau ne kartą įsitikinta latvių muzikantų virtuoziškumu ir šiuolaikiniu požiūriu į vargonų muziką. Drąsa improvizuojant visada žavi ir palieka neišdildomą įspūdį.
Rugsėjo 10 d. vakarą visi kviečiami į išskirtinį aktoriaus Rolando Kazlo ir vargonininkės Jurgitos Kazakevičiūtės dueto pasirodymą, kuriame XX antrosios pusės čekų kompozitoriaus Petro Ebeno kūrinyje ,,Pasaulio labirintas ir širdies rojus“ darniai susilieja muzika ir XVII a. čekų filosofo, humanisto, pedagogo ir teologo Jano Amoso Komenskio tekstas.
Paskutinę festivalio savaitę klausytojai kviečiami į du koncertus. Rugsėjo 22 d. 19 val. pasirodys jaunieji Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos vargonininkai ir A.Noviko džiazo mokyklos auklėtinių profesionalus kolektyvas, daugiabalse a cappella dainuojantis įvairaus žanro muziką. Neabejojame jog šie jaunuoliai nuspalvins festivalį dar viena muzikine spalva.
XXIII-ąjį festivalį vainikuos unikalus Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ muzikinis projektas „Kantičkos lietuviškos“. Choro dirigento Povilo Vanžodžio inicijuota programa orientuota į mūsų tautos religinės muzikos paveldo atlikimo tradicijų gaivinimą, išsaugojimą ir profesionalų modifikavimą, pakylėjant į aukštesnį meninį lygį. Nežiūrint to, kad toks giedojimas lietuviams buvo labai svarbus, lydėdavo visą gyvenimą, šiandien jis nyksta ir jo išlikimo problema tampa vis aktualesnė. Liaudyje populiarių kantičkų tekstai būdavo užrašomi, o natos popieriuje nefiksuotos: melodinės slinktys perduodamos iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą ir vis mažėja jas žinančiųjų.
„Kantičkos lietuviškos“ programos išskirtinumas – inovatyvūs akustiniai sprendimai ir šiuolaikiškos kompozitoriaus ir garso menininko Mantauto Krukausko aranžuotės senosioms giesmėms suteikia naujo skambesio, padeda giliau suvokti mūsų tautos dvasingumą, žodžių daugiaprasmiškumą. Neįprastas kantičkų pateikimas, koreliuojant elektroniką su gyvu atlikimu, klausytojams suteiks unikalią galimybę mėgautis muzika jos apsupty.

Dėmesys mokymuisi ir dvasiniam tobulėjimui

Festivalio misija per kultūrines ir edukacines veiklas populiarinti įvairių žanrų, formų sakralinę muziką, pristatyti naujas kūrinių premjeras, plėsti tarptautinius ryšius bei tiesti naujus kultūrinius tiltus tarp Europos šalių kolektyvų ir menininkų. Pagrindinė festivalio tema – sakralumas siekia kalbėti apie sakralų meną plačiąją prasme.
Nuo liepos mėnesio Rokiškio J.Keliuočio viešojoje bibliotekoje veikia mobili paroda „Monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmetis: „Išmintis pasiteisina savo darbais“. Kunigas A.Talačka – sakralinio meno puoselėtojas ir žmogus, kurio dėka žinome kur amžinojo atilsio atgulė vargonų muzikos pradininkas Rokiškyje – R.Lymanas. Devyniolika metų, nuo 1950 iki 1969 m., A. Talačka tarnavo Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonu, paskutiniuosius dvejus metus ėjo dekano pareigas. Dvasininko iniciatyva atkurti Rokiškio bažnyčios vitražai, išdaužyti per Antrąjį pasaulinį karą, taip pat sutvarkytas šventovės stogas. Kun. A. Talačkos dėka dekoruotas bažnyčios interjeras, suremontuotas jos bokštas. A. Talačka stengėsi kiekvienam perduoti vertybinį meno suvokimą ir demonstravo ypatingą pagarbą talentams.
Edukacija festivalio programoje užima svarbią vietą. Koncerto repertuaro analizavimas ar kiekvienas įėjimas į šventovę netiesiogiai skatina žmogaus tobulėjimą. Dvasiniam penui yra organizuojamos ir tiesioginės švietėjiškos veiklos. Po koncertų klausytojai yra kviečiami pasilikti bažnyčioje ir plačiau pažinti vargonų instrumentą ar užlipti į bokšto varpinę ir išgirsti istoriją apie joje esančius tris varpus, iš kurių du naujai išlieti ir visai neseniai pakabinti.
Šiais metais muzikinio tobulėjimo dirbtuves Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje veda vargonininkas, klavesinininkas ir dirigentas Vilimas Norkūnas. Grigališkojo choralo subtilybes visą savaitę krimto būrys giedotojų iš Rokiškio ir Jūžintų bažnyčių. Jauniesiems muzikantams rudenį planuojama edukacinė išvyka į pagrindines nacionalines koncertines įstaigas.

Koncertai nemokami.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė. Festivalio mecenatas AB „Rokiškio sūris“.