Susitikime su kunigu ir rašytoju Algirdu Toliatu – susidomėjusi minia (foto) (0)

Į susitikimą su kunigu, rašytoju ir vyriausiuoju policijos kapelionu Algirdu Toliatu atvyko tiek žmonių, kad į Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos salę juos susodinti tapo misija neįmanoma. Dalis liko sėdėti prieangyje. Ištirpo ir į susitikimą atsivežti 60 kunigo knygos „Tikra tik viltis“ egzempliorių. Ne visi norintys gauti knygą su autoriaus autografu sulaukė savo norų išsipildymo. Matyt, teks ieškoti kitų būdų gauti šią, septintąją ir šiuo metu paskutinę, kunigo A. Toliato knygą. Kunigas po renginio sakė nesitikėjęs tokio gausaus lankytojų būrio ir netgi, vykdamas į Rokiškį, pasvarstęs, ar nebus per daug knygų pasiėmęs. Deja, kaip susitikime su rokiškėnais kalbėjo kun. A. Toliatas, į bažnyčią retai kada tiek žmonių susirenka, kiek jų atėjo liepos 12 d. pasiklausyti daugeliui tik iš viešosios informacijos žinomo dvasininko minčių.

Kunigas, kaip turbūt dažnai daro susitikęs su klausytojais, bibliotekos salėje dalinosi gyvenimo sentencijomis, dvasine patirtimi, savo kunigystės istorija bei šiltomis emocijomis, daugiausia žmones kreipdamas į viltį. Jo žodžiai sulaukė gausių aplodismentų.

Pasidalinsime keletu kunigo minčių.

Kunigas A. Toliatas papasakojo istoriją: „Pas vieną kunigą kartą ateina žmogus ir sako: „Prieš dešimt metų jūs pasakėt tokį pamokslą, po kurio mano gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Aš atvažiavau jums padėkoti.“ Kam nebūtų malonu išgirsti tokį dalyką? Kunigui pasidarė smalsu: „Ką aš čia tokio paskiau, kas pakeitė gyvenimą?“ Tada žmogus sako: „Žinot, pamokslas buvo ilgas, toks ilgas, kad jau visi tikėjosi, kad bus amen ir pabaiga, bet jūs vertėt puslapį ir sakėt: „O dabar pradėsiu antrą dalį savo pamokslo.“ Tada pagalvojau, ar aš negalėčiau pradėti kitą dalį savo gyvenimo? Tai buvo man impulsas pradėti visiškai naują“. Išvada, kurios priėjo šio susitikimo pagrindinis asmuo: iš tikrųjų mes visi turime galimybę, kas bebūtų nutikę gyvenime, versti naują puslapį.

Neapsieita salėje ir be juoko. Kunigas sako: „Neseniai turėjau krikštynas. Kadangi vasara, karšta, buvo įjungtas ventiliatorius, uždegiau žvakę ir sakau krikštatėviui: „Saugok tą žvakę, kad niekas neužpūstų, ypatingai ten kokie ventiliatoriai“. Jis, žmogus, taip saugojo, taip stengėsi, kad netyčia pats užpūtė. Jis persigando. Sakau: „Nieko tokio. Jeigu užgęsta žvakė, juk ją galima vėl uždegti. Visą laiką mes galime naujai atsigręžti į Dievą, kiek nuo jo būtume nutolę.“

Dar vienas kunigo pamąstymas: „Dabar, kai vyksta visas šis karas Ukrainoje, sulaukiu visokių klausimų. Pavyzdžiui: „Jeigu žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, kaip paaiškinti visas šias baisybes?“ Mes turbūt nė vienas nerandame tinkamo atsakymo. Kaip vienas filosofas sako: „Klausimas yra svarbiau negu atsakymas“. Klausimas sukelia alkį ir ieškojimą. Kai yra atsakymas, tai jau gali atsipalaiduoti ir nebeieškoti. Jeigu du mylintys žmonės žiūri vienas į kitą, jie mato savo atspindį kitame. Su Dievo paveikslu mūsų gyvenimuose yra lygiai taip pat – kol mes žiūrim į Dievą, mes atspindime jo paveikslą, bet kai mes nusisukame, mes pradedame siekti savo tikslų, paisyti vien savo interesų,“

Taip pat kunigas A. Toliatas paskatino nebijoti veikti ir klysti: „Dievas mums duoda milijoną. Tai yra gyvenimas. Mes gyvenimą gauname tam, kad gyventume apsčiai. Bet jeigu mes tą gyvenimą, kaip ir talentą, iššvaistome (kaip žmogus sako: „Aš bijojau, Dieve, tu toks griežtas šeimininkas, toks moralus, atrodai baudėjas, aš gyvenimą supakavau į skepetaitę ir paslėpiau“). Juk mes gyvename, darydami klaidas. Dievas nebijo mūsų klaidų. Dar labiau nei klaidų Dievas nenori mūsų neryžtingumo, aistros gyvenimui, gerumo trūkumo. Daryk, klysk, kelkis, stokis...“

Kinai turi posakį: „Tai, kas užtveria tau kelią, priverčia ieškoti naujų kelių“. Pasak kun. A. Toliato, taip yra ir su mumis. Jeigu mes tik nesustotume ir nepradėtume raudoti: „Nu va, niekas manęs nemyli, nenori, nu ir nereikia, nieko nedarykim“... Jeigu nesustoji ir tęsi kelionę, atsiranda nuostabių galimybių.

Taip pat kunigas papasakojo, kaip tapo policijos kapelionu, kokie buvo pirmi įspūdžiai apie policininkus („Aš netgi jiems truputį pavydžiu“, - sakė A. Toliatas). Vis tik jis norėjo turėti bažnyčią, kurioje galėtų laikyti Šv. Mišias policininkams. Deja, paieškos buvo sudėtingos. Turėjo numatęs vieną bažnyčią, bet kažkas apie ją „pasvajojo pirmas“ ir idėja liko neįgyvendinta. Kunigas nuliūdęs, tačiau netrukus jam pasiūlė Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Iki tol joje A. Toliatas nebuvo lankęsis, bažnyčia jam neatrodė verta dėmesio, entuziazmo nesukėlė. Nuėjo pažiūrėti – o ten sovietmečiu buvęs padarytas sandėlis per tris aukštus. Nebuvo nei tualetų, nei vandens, nei šildymo. Sugalvojęs kunigas tada svajonę, kuri viršijo galimybes. Tada prasidėjo kelionė su Ramintoja ir daugybė stebuklų. Dabar bažnyčia turi savo tinklalapį, kur yra pristatoma: „Ramintoja – unikali trijų aukštų bažnyčia, apjungianti ir pakelianti išsibarsčiusį žmogaus gyvenimą iki Dievo.“ „Jeigu man dabar pasakytų: „Rinkis, kokią tik nori bažnyčią – nori katedrą, nori kitą“, nė už ką Ramintojos neiškeisčiau“, - sako kunigas A. Toliatas, primindamas, kad bažnyčia nėra tik akmenys, tik sienos, tai yra bendruomenė, žmonės.

Kitos išsakytos mintys, kuriomis verta pasidalinti:

Meilė stato tiltus, ir tai – tik avarinius. Jokių garantijų. Tikra tik viltis, kuri veda mus į priekį.

Kiekvienas žmogus, istorinis tarpsnis turi savo dykumas - savo išbandymus. Mes visi turime prieiti savo Raudonąsias jūras.

Pats ilgiausias kelias – nuo galvos iki širdies.

Nejaugi reikia susirgti, kad pradėtum gyventi? Nejaugi reikia viską prarasti, kad pradėtum vertinti kiekvieną akimirką?

Žodžius bažnyčioje „Aš esu kaltas“ būtų galima pakeisti į žodžius „Aš esu trapus“.

Reikia dirbti taip, tarsi viskas tik nuo tavęs priklausytų, reikia melstis taip, tarsi viskas priklausytų tik nuo Dievo.

Kaip sakė knygų autorius, pirmoji knyga buvo „netikėtukas“, tarsi bandymas sukonspektuoti savo pamokslus. Jo pamokslų ciklo knygos „Žmogaus ir Dievo metai", „Gerumo liūnas", „Šeštas jausmas yra pirmas" (2016–2018 m.), taip pat - „Ramybė tau" ir „Sekmadienio SMS" (2019 m.) skaitytojų yra labai vertinamos ir nuolat perleidžiamos. „Tikra tik viltis" – septintoji kunigo knyga, kurioje jis jaukinasi esė žanrą.

Susitikimas su kunigu, rašytoju ir vyriausiuoju policijos kapelionu Algirdu Toliatu – dalis Rokiškio klasikinės muzikos festivalio, todėl dovanų ir sveikinimų jis sulaukė ne tik iš bibliotekos direktorės Alicijos Matiukienės, bet ir iš šio festivalio organizatorių.