„Virsmas“ - apie jauną žmogų ir senuosius mūsų papročius (0)

Kai šaltis stingdė kraują ir buvo net baisu kišti nosį iš namų, rokiškėnų kultūros rūmų mažojoje salėje laukė trumpametražio filmo „Virsmas“ premjera. Sausio 6 d., trečiadienį, į Laimos Bieliūnėnės kurtą muzikinį ir etnografinį filmą sugūžėjo pilna salė žmonių.
Vakarą muzikiniu pasveikinimu pradėjo tautiniais drabužiais pasipuošę filmo aktoriai. Išgirdome Romualdo Kaminsko skaitomas eiles ir miestelėnams jau gerai pažįstamą duetą – Oksaną Sadauskienę (smuikas) ir Viliją Urbonienę (gitara), kurios atliko Vilijos Urbonienės kūrybos dainas. Laima Bieliūnienė negailėjo pagyrų savo mokiniams, daugelio konkursų dalyviams ir laureatams. Ypatingai dėkojo „Virsmo“ operatoriui Dariui Baltakiui, kurio indėlis į filmą ypač didelis. Po šiltų pasirodymų, padėkų ir pamąstymų apie projektą prasidėjo trumpametražio filmo peržiūra.
Filmas „Virsmas“ nukelia mus į 1935-uosius metus. Pagrindinis veikėjas, į kurio rolę įsikūnijo Nojus Čypas, iš šiandieninio pasaulio patenka į tarpukario laikų kaimą. Ten jis apsilanko trijose svarbiose pavasario bei vasaros šventėse: Velykose, Sekminėse ir Joninėse. Filme epizodiškai rodomi šių švenčių etnografiniai papročiai, žaidimai. Laima Bieliūnienė juokavo, kad jie su Dariumi Baltakiu nenorėjo visko žiūrovui pateikti ant lėkštutės. Filmas yra edukacinio pobūdžio, reikia akylai stebėti kiekvieną detalę, domėtis ir kalbėtis apie mūsų protėvių papročius. Filmą gaubia nuostabus muzikinis takelis bei mažųjų pasakorių žodžiai. Autoriai dalinosi, kad „Virsme“ stengtasi išlaikyti kuo daugiau autentikos: paslėpti elektros laidus, avelių žymas ir t.t.
11 minučių filmas „Virsmas“ – tai paauglio žvilgsnis į tarpukario Lietuvos kasdienį gyvenimą ir linksmybes, kai sunkūs darbai praskaidrinami dainomis, šokiais, įdomiomis istorijomis ar žaidimais. Koks lietuvis, kuris nežino savo papročių? Kuris nepažįsta savo protėvių? Visai filmo kūrybinei grupei darbas buvo nepaprasta patirtis. Jie bendravo su bendruomenėmis, vakarojo prie laužo, žaidė tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, kepė kiaušinienę po atviru dangumi, kai kurie vaikai netgi išmoko pjauti žolę dalgiu – tai šiuolaikiniam jaunuoliui jau neįprasta. Laima Bieliūnienė sakė, kad jai itin svarbu yra senųjų papročių išsaugojimas ir perdavimas. Filme sudalyvavo per 40 jos mokinių, kurie tradicijomis galės dalintis jau su savo vaikais.
Laima Bieliūnienė atviravo, kad filmo biudžetas išties labai mažas. Trumpametražis filmas „Virsmas“ kainavo trigubai daugiau, negu buvo gauta finansavimo ir be tėvelių bei rėmėjų nieko nebūtų įvykę. Tačiau moteris dega entuziazmu ir netgi galvoja apie antrą filmo dalį. Galbūt kitą vasarą bus nufilmuotas kitas filmas, tik jau ne apie praeitį, o dabartį. Jo siužetas taipogi turėtų būti apie jauną žmogų ir patriotizmą. Po itin gražios tumpametražio filmo „Virsmas“ premjeros laukiame kitų projektų.
Goda Budreikaitė