XXXII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS – 2016 Kovo 1 – 20 d. SPEKTAKLIŲ ANONSAI (atnaujinti) (2)

1 d. 18 val. LIETUVOS RUSŲ DRAMOS TEATRAS

Michail Bulgakov ZOIKOS BUTAS (su lietuviškais titrais)

Trukmė - 3 val. 15 min.                                                            

Premjera - 2014 gegužės 14, 15 d. 

Režisierius – Rolandas Atkočiūnas.                        

Scenografas – Mārtiņš Vilkārsis (Latvija).
Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė.
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis.
Šviesų dailininkas - Igor Kapustin (Estija).
Choreografė - Leokadija Dabužinskaitė.
Režisieriaus asistentė - Liubov Timochova.

Titrus į lietuvių kalbą vertė Sigita Stašaitytė.

VAIDINA: Inga Maškarina, Aleksandr Agarkov, Valentin Kirejev, Juliana Volodko / Jevgenija Karpikova, Dmitrij Denisiuk, Michail Makarov, Aleksandr Kanajev / Aleksandr Špilevoj, Jevgenija Rusakova / Jevgenija Gladij, Sergej Zinovjev, Aleksandra Metalnikova, Larisa Popova, Vera Stasenia,Nikolaj Antonov, Valentinas Krulikovskis, Valentin Novopolskij / Jurij Ščiuckij, Anžela Bizunovič, Artūras Aleksejevas, Jelena Bogdanovič, Jelena Juščenko, Edita Gončarova, Viačeslav Lukjanov, Viačeslavas Mickevičius, Aleksandr Špilevoj, Telman Ragimov, Artūras Aleksejevas, Edita Gončarova, Jekaterina Makarova, Inga Tuchvatulina, Telman Ragimov, Viačeslav Lukjanov, Viačeslavas Mickevičius, Valentinas Krulikovskis, Telman Ragimov, Viačeslav Lukjanov, Viačeslavas Mickevičius.

Garsioji komedija „Zoikos butas" – pirmąkart Lietuvos rusų dramos teatro scenoje! Ypač smagus tekstas (vertimas į lietuvių kalbą – titruose), kostiumuotų intermedijų kaleidoskopas, gyvenimiškų paradoksų virtinė ir groteskiški charakteriai – visa tai atspindi prieškario sovietinės Rusijos NEP-o (Naujosios ekonominės politikos) laikotarpį, t.y. trumpą laisvosios rinkos suklestėjimo periodą. Tuomet ypatingo polėkio žmonės, nujausdami atokvėpio laikinumą, stačia galva nerdavo į beatodairiškų pramogų ir aistrų siautulį, apie tai ir šios komedijos siužetas. Centrinį patrakusios madų salono šeimininkės Zojos Pelc personažą įkūnyja temperamentingoji Inga Maškarina. Po ilgo laiko į LRDT sceną sugrįžęs režisierius Rolandas Augustinas Atkočiūnas šiam pastatymui pasitelkė garsų latvių dailininką scenografą Martiną Vilkarsį (Mārtiņš Vilkārsis) ir patyrusį sceninių melodijų meistrą kompozitorių Giedrių Puskunigį. Publiką taip pat pradžiugins kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės darbo ištisa galerija stilingų retro suknelių. Ateljė!

2 d. 18 val. NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS

Daniel Danis AKMENŲ PELENAI

Vienaveiksmė prisiminimų drama

Vienaveiksmė prisiminimų drama

Trukmė - 2 val.                                                                               

Premjera - 2010 m. spalio 16 d.

Režisierius - Agnius Jankevičius.                                                        

Iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas.

Scenografė – Laura Luišaitytė.

Šviesų ir video dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas.

VAIDINA: Gabrielė Aničaitė, Saulius Čiučelis/ Aleksandras Kleinas, Inga Mikutavičiūtė, Henrikas Savickis.

„Akmenų pelenai" – viena iš monologinių kanadiečio rašytojo Danielo Daniso ir skulptoriaus pjesių, kurioje personažų tarpusavio ryšiai kuriami iš prisiminimų apie jau praėjusius įvykius. Dialogas čia vyksta ne tarp veikėjų, o kiekvieno personažo paties su savimi ir tuo pačiu su visų mūsų vaizduote. Meilės, mirties ir gražesnės ateities temos D. Daniso poetiškoje dramoje atsiskleidžia intymiais, asmeniškais, sapnus primenančiais monologais. Kiekvienas balsas autoriaus pasakojime – kaip atskira giesmė, laukianti aidu atsklindančio atsakymo.

Į atokią sodybą su dukterimi išsikėlęs Klermonas tikisi pamiršti žiauriai nužudytos žmonos netektį ir gyventi toliau. Iki pamatų sudeginęs senąjį namą, jis stato naują. Kai iš rūsio bus išnešti visi akmenys, gyvenimas vėl prasidės.

Kiekvienas pjesės veikėjas nori gyvenimą pradėti iš naujo, pamiršti patirtus košmarus, tarsi laukinį žvėrį prisijaukinti džiaugsmą ir nors trumpai jį paglostyti. Tai spektaklis apie šiuolaikinę jaunąją kartą, kurios susvetimėjimas kėlė nerimą „nuoširdiesiems", kurios infantilumas  pykino „brandžiuosius", kurios familiarumas į nepatogią padėtį statė „diskretiškuosius", kurios atvirumas, tarsi nuogybė, iki šiol trikdo „nuoširdžiai" jautrius... Karta, kuri gyvena be prasmės, myli be atsako, kerštauja pati sau. Ji ieško laimės tik iš įskiepytos tradicijos – ir tai veikiausiai yra jos tragedija... Bet tragiškumo ši karta nevertina. Tai tiesiog drama be atomazgos. Atomazgos, kurią sukurs nauja karta...

3 d. 18 val. VILNIAUS TEATRAS „LĖLĖ“

ATRASK MANE

Trukmė - 1 val. 20 min.                                                                                               

Premjera – 2015 m. spalio 8 d.

Inscenizacijos autorius ir spektaklio režisierius – Rolandas KAZLAS

Dailininkė – Neringa Keršulytė.

Inscenizacijoje panaudoti Seumaso O'Kelly apysakos „Audėjo kapas“ motyvai, Balio Sruogos, Ovidijaus eilių fragmentai ir fotomenininkų Algimanto bei Mindaugo Černiauskų darbai. 

VAIDINA: Sigita Mikalauskaitė, Deivis Sarapinas, Arnoldas Jalianiauskas, Rolandas Kazlas, Karolis Algimantas Butvidas, Imantas Precas, Dainius Tarutis.

„Spektaklį „Atrask mane“ apibūdinau kaip lietuvišką galvosūkį be pertraukos. Gyvenimas ir mirtis, praeitis, esatis ir lemtis – žmogaus, tautos, spektaklio ar bet kokio kito gyvo kūrinio – turbūt visada išlieka patys didžiausi galvosūkiai, o gal tiesiog vienas didelis ir amžinas klausimas. Šia savotiška alegorija teatro scenoje norisi kalbėti apie siūlą. Atminties, esaties ir gyvasties siūlą. Lietuvišką siūlą. Ar jis vis dar stiprus, ar nenutrūko?

Ar dar yra kas jungia mirusius, gyvus ir būsimus lietuvius? Ar tuo siūlu vis dar audžiamas mūsų lietuviškas likimas? O gal tai jau visai kiti raštai ir ornamentai, audžiami svetimų audėjų? Kartais atrodo, jog tas siūlas vos įžiūrimas, bet vis dėl to jis yra, o kartais – kad ir jo galo tuoj nebeatrasi bendrame margumyne...

4 d. 15 ir 18 val.  KNYGOS TEATRAS

     Jurgis Savickis PRABANGOS

 Trukmė 1 val. 20 min.

 Premjera - 2014 m. rugsėjo 30 d.

 Režisierius – Alius Veverskis.        

 Kostiumų dailininkė – Jurgita Januškevičiūtė.

 Scenografijos dailininkė-juvelyrė – Martyna Bartkutė.

 Fotografas – Deivis Lukas.

 Projekcijos autorius – Leonas Blėdis.

 Garsas – Laura Misiukevičiūtė.

 Šukuosenos – Rūta Marozovienė.

 Prodiuserio asistentė Eglė Kaukėnaitė.

 Kostiumų dizainerė Jurgita Januškevičiūtė.

 Juvelyrė Martyna Bartkutė.

VAIDINA: Redita Dominaitytė („Knygos teatro“ vadovė), Eimutis Kvoščiauskas/Šarūnas Gedvilas, Virginija Kuklytė.

Tai elegantiškos, lengvos, šmaikščios ir neabejotinai kitokios lietuvių literatūros istorijos, perkeltos į teatro sceną. Spektaklio siužetui panaudotos lietuvių literatūros kontekste netipiško, nebūdingo rašytojo Jurgio Savickio novelės „Palikimas“, „Ponia Janina Sudocholskienė“ ir „Prabangos“ iš antrojo apsakymų rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928 m.).

Vienas spektaklio leitmotyvų – prabanga patirti: gyventi, mirti, mylėti. Tragikomedijos veikėjai yra trys vėlės, kurios pasakoja J. Savickio noveles kaip savo gyvenimo istorijas.

Vėlės įstrigo laike, jos negali patekti į kitą dimensiją. Jų tikslas – pakeisti materiją, išeiti iš tos, kurioje yra dabar ir kurioje nieko nebejaučia, – tarsi laižytų cukrų, kurio skonis burnoje – kaip smėlio, kaip talko. Istorijų sekimas vėlėms, kuriose vaizduojamas tikras tikrų žmonių gyvenimas – vienintelis likęs pasitenkinimo šaltinis, bandymas iš naujo patirti gyvenimą.

5 d. 18 val. KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS

  Miro Gavran POROS 

Trukmė 2 val.  

Premjera – 2013 m. rugsėjo 25 d.

Režisierė – Ramunė Kudzmanaitė                                                              

Scenografas – Marijus Jacovskis

Kompozitorius – Faustas Latėnas

VAIDINA: Eglė Barauskaitė, Rimantas Pelakauskas, Regina Šaltenytė, Vaidas Jočys, Renata Idzelytė, Liudas Vyšniauskas.

Klaipėdos dramos teatras, pažintį su M. Gavrano kūryba pradėjęs nuo legendinio spektaklio „Viskas apie moteris“ (rež. Dalia Tamulevičiūtė, 2004), vėliau ją sėkmingai pratęsė spektakliu „Viskas apie vyrus“ (rež. A. Lebeliūnas, 2007). Tad kai dramaturgas parašė paskutiniąją trilogijos dalį - „Poros“ - jokių klausimų nebekilo: Klaipėdos dramos teatras ėmėsi statyti ir trečiąją pjesę. Kitaip gavraniškoji žmogaus studija liktų tiesiog nebaigta.

Po subtilių vyrų ir moterų psichologijos studijų ankstesnėse trilogijos dalyse šįkart M. Gavranas ėmėsi porų santykių. Jei dar trumpiau - meilės, su visomis jos apraiškomis, intrigomis ir komplikacijomis... Savąjį gyvenimą, panašų į paradoksalią mozaiką, bando suvaldyti poros, porų draugai ir priešai. Vyrai ir moterys pjesėje barasi, taikosi, rėžia į akis tiesą ir saldžialiežuvauja, giriasi ir skundžiasi, tačiau tai tarsi vienas didelis namas, kurio kambariuose vis kiti žmonės ir jų istorijos...

6 d. 17.00 val. UKRAINOS CHMELNICKIO  SRITIES AKADEMINIS LĖLIŲ TEATRAS  (festivalio svečias)

Hansas  Kristianas  Andersenas „SENASIS MALŪNAS“

Režisierius – Sergij Bryzhan

VAIDINA: Zaslavskij Andrej, Brižan Natalja, Brižan Sergej. 

Spektaklis sukurtas 2014 m remiantis Hanso Christiano Anderseno pasaka "Vėjo malūnas".  Pasakos herojus - tai senas malūnas, kuris gina savo namų žmonės. Malūnas rūpinasi žmonėmis - sumala jiems miltus, kepą duoną, maitiną, auginą vaikus, apsaugo nuo, lietaus ir sniego, šilto ar šalto oro. Senasis gerasis malūnas manė, kad jis buvo šios didelės šeimos narys. Bet kai žmonės nusprendė, kad malūnas jau paseno ir atėjo laikas pastatytį naują malūną. Žmonės sudegino senajį malūną ir vietoj senojo pastatė naują, modernų malūną. Spektaklyje aktoriai nekalba. Vietoj žodžių spektaklis alsuoja Ukrainos liaudies dainomis, kurios perduoda emocinę, o ne semantinę naštą.  

Chmelnyckio srities akademinis lėlių teatras  įkurtas 1970 m. Nuo 1989 m, vyriausiasis režisierius Sergij Bryzhan. Remiantis Ukrainos liaudies pasakų temomis bei nacionaliniu paveldu sukurta daugiau nei 50 spektaklių vaikams ir suaugusiems. Šiuo metu teatras ieško naujų meninės išraiškos priemonių Europos kultūros tradicijose.  Chmelnyckio teatras yra Ukrainos lėlių teatrų festivalio "DYVENJ“, kuris vyksta kartą per dvejus metus, organizatoriai.

7 d. 11 val. KEISTUOLIŲ TEATRAS

 Donaldas Bisetas  PYP PYP

Muzikinis spektaklis vaikams

Trukmė 60 min.                                                                                                          

Premjera - 2015 m. gruodžio 06 d.

Režisierius – Aidas Giniotis 

VAIDINA: Mantas Zemleckas, Jonas Šarkus, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Gelminė Glemžaitė, Judita Urnikytė.

Donaldas Haroldas G. Bisetas (1910-1955) – žinomas anglų rašytojas, aktorius, TV laidų kūrėjas, animacinių filmų scenarijų autorius. Legendinis anglų rašytojas, sukūręs daugiau kaip keturiasdešimt knygų vaikams. Nonsenso stiliumi parašytos pasakos mirgėte mirga įvairiausiomis keistenybėmis ir netikėtumais, kelia skaitytojams juoką ir verčia stebėtis, nes išmoningasis autorius įprastą pasaulį vaizduoja nerimtai, tiesiog „aukštynkojiškai.“ Jo trumpos ir keistos pasakos atgimė pirmuosiuose Keistuolių teatro spektakliuose vaikams - "Kitą kartą" ir "Aukštyn kojom".

Taigi, su savo keistom istorijom ir nuotykiais pasidalinti kvies žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks ir karvė Taškė , o savo ištverme galinėsis vabalas ir buldozeris, vardu Bačas.

Su jaunų aktorių komanda režisierius bandys kiek netikėtas D.Biseto pasakas paversti nepamirštamų nuotykių muzikine kelione, į kurią galės leistis tiek vaikai, tiek suaugę. Juk visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Štai taip panašiai susimąstė ir žąsinėlis Vilis: "Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų "Pyp pyp!" Balandžiai burkavo, antys kvaksėjo, o varnos medžių viršūnėse karkė. Bet niekas, visiškai niekas nesakė jam: "Pyp pyp”;)

7 d. 19 val. KEISTUOLIŲ TEATRAS 

Carlo Gozzi VARNAS 

Commedia dell‘arte

Trukmė 2 val. 30 min.

Premjera - 2015 m. spalio 1 d.

2015 m. Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalyje laimėjo žiūrovų prizą.  

Režisierius – Aidas Giniotis.

VAIDINA: Mantas Zemleckas, Jonas Šarkus, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Judita Urnikytė, Aidas Giniotis, Dalius Skamarakas, Vaidotas Žitkus, Birutė Belada Tauterytė, Benita Vasauskaitė, Justas Tertelis.

Spektaklis „Varnas" – naujausias Keistuolių teatro kūrinys. Tai – commedia dell'arte žanro spektaklis. Spektaklyje „Varnas" – charakteringi personažai, kaukės, komiškumas, intriga, muzika, aktorių improvizacija, pasikalbėjimai su publika, ironiška visuomenės problemų ir kultūros kritika, metaforos, filosofija, žmogaus psichologija, originalūs Keistuolių teatro dailininkės Ramunės Skrebūnaitės kostiumai ir scenografija, Keistuolių teatro jauna aktorių trupė bei, žinoma, teatro aktoriai – senbuviai scenoje. Scenoje išvysite ir patį spektaklio režisierių Aidą Giniotį bei mylimus Keistuolių teatro aktorius Dalių Skamaraką ir Vaidotą Žitkų.

Šio mistiško spektaklio siužetas apie tai, kaip karalius Milo nušauna užkerėtą varną ir išgirsta jam išpranašautą prakeiksmą, taip pasmerkdamas save ir savo brolį Dženero neįtikėtiniems išbandymams. Juk kiekvienas esame patyręs jausmą, kai, atrodo, atsidūrėme netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, netinkamomis aplinkybėmis, netinkamai pasielgėme ir taip sujaukėme savo gyvenimą. Taip jau yra, kad kiekvienas mūsų padarytas darbas praeityje turi pasekmių ateityje, o norėdamas ką nors ištaisyti žmogus turi bent mintimis sugrįžti į laiką ir vietą, kur prasidėjo visos jo nelaimės. Finale, jeigu žmogus nepalūžta, lieka ištikimas savo įsitikinimams, kovoja už meilę ir savo artimą, tuomet už savo kančią, kantrybę ir pasiaukojimą būna apdovanotas. O kur vaizdžiau galime visa tai išreikšti ir pažaisti su žmogaus jausmais ir likimu, jeigu ne teatre, jeigu ne commedia dell'arte teatre.

8 d. 18 val. KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS

  ŠAUKTINIAI

Trukmė - 1 val. 40 min.  

Premjera, N-16            

Režisierius - Paulius Pinigis.

Kompozitorius - Edgaras Žaltauskas.

Scenografas - Renata Valčik.

Kas apgins tavo laisvę? Kas garantuos šviesią ateitį? Kas užtikrins tavo saugumą?

Ką tau reiškia įstatymas? O ką įsakymas? Kokie yra tavo įstatymai? Kur yra tavo priešas? Kokiu būdu tu prieš jį kovosi? Ar kovosi? O kas kovos, jei ne tu?

Dabartinė geopolitinė situacija verčia kiekvieną iš mūsų atsakyti į šiuos ir panašius klausimus. Klaipėdos jaunimo teatras ir organizacija „Naujasis tautos balsas” kviečia šių atsakymų ieškoti kartu naujame darbe „Šauktiniai”. Kūrėjai supranta, kad teisingo sprendinio tokioje temoje nėra - karas niekada nebus suvokiamas vienareikšmiškai. Tačiau „Šauktiniai“ siekia kalbėti atvirai ir iškelia savas karo sampratas. Tuo pačiu žiūrovams suteikiama unikali galimybė rinktis, kurią iš pozicijų palaikyti: abejingumą ar ryžtą, baimę ar pasitikėjimą, drąsą ar bukumą.

Kūrinio bendraautorių, organizacijos „Naujasis tautos balsas”, atstovas Arvydas Kevelinskas teigia, kad „Šauktiniai“ šiandien yra ypač aktualūs. „Mūsų visų akys yra nukreiptos nuo tikrosios tiesos. Tiesos, kad esame nuolatiniame pavojuje, tiesos, kad priešas ištisai kvėpuoja mums į nugarą. Aš nemanau, kad mes saugūs, todėl svarbu informuoti piliečius apie jiems kylančią grėsmę. Bendradarbiavimas su Klaipėdos jaunimo teatru yra puikus būdas tai padaryti.“ – sako A. Kevelinskas.

9 d. 12 val.  KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS

Justinas Marcinkevičius VORO VESTUVĖS

Trukmė 60 min.    

Režisierius – Valentinas Masalskis.  

Scenografė - Renata Valčik. 

Kompozitorė - Nijolė Sinkevičiūtė. 

Vaidina: Laima Akstinaitė, Karolina Kontenytė, Neringa Krunglevičiūtė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Evelina Lozdovskaja, Elena Ozarinskaitė, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.

Klaipėdos jaunimo teatras pristato naują muzikinį spektaklį vaikams „Voro vestuvės“.  Puikiai žinoma poeto Justino Marcinkevičiaus poemėlė naujajame KJT darbe atgyja ne tik kaip šmaikšti ir pamokanti istorija, bet ir kaip interaktyvus žaidimas.

Žiūrovai spektaklio metu susipažins su įspūdingu ir grėsmingu voru Tabalai, su jo pakalikais vabalais ir su saulę nuo voro ginančiais paukšteliais. Ir ne tik susipažins – visa publika, tiek vaikai, tiek jų tėveliai galės ir patys dalyvauti grumtynėse ir kovoje dėl saulės.

Spektaklis „Voro vestuvės“ išsiskiria originalia scenografija bei buitinių daiktų kuriama muzika. Toks kūrėjų pasirinkimas neatsitiktinis – KJT jau ne pirmame savo darbe siekia, kad teatre vaikai ne tik puikiai praleistų laiką, bet ir norima, kad būtų lavinama jų vaizduotė, fantazija bei atskleidžiamos neribotos kūrybos galimybės.

Spektaklio režisierius Valentinas Masalskis įžvelgia ir gilesnę naujojo spektaklio prasmę.

„Istorija apie voro vestuves priverčia mus juoktis iš voro gobšumo, iš vabalų kvailumo ir net iš paukštelių naivumo – J. Marcinkevičius talentingai pašiepia mūsų ydas net ir vaikams suprantama kalba. Tačiau svarbiausia tiek šios poemėlės, tiek mūsų spektaklio misija yra paskatinti mus dalintis: pamiršti, kad šis ar anas daiktas kažkam priklauso ir išmokyti draugiškai pasidalinti tuo, ką geriausio turime. Tikimės, kad mūsų žiūrovai išgirs šią svarbią žinutę.“ – sako spektaklio režisierius.

10 d. 18 val. LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

Ingmar Bergman INTYMŪS POKALBIAI

Iš švedų kalbos išvertė Zita MAŽEIKAITĖ

2 dalių spektaklis, trukmė – 2 val. 30 min.

Premjera – 2016 m. vasario 13 d.                      

Inscenizacijos autorius ir režisierius – Vytautas Rumšas.  

Režisieriaus asistentė — Regina Garguolytė.

Dailininkė — Virginija Idzelytė.

Kompozitorius — Antanas Kučinskas.

VAIDINA: Adrija Čepaitė, Ramutis Rimeikis,  Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Ramunė Skardžiūtė.  

Spektaklis sukurtas pagal garsaus švedų rašytojo, įtakingo teatro ir kino režisieriaus to paties pavadinimo knygą, kurios pagrindą sudaro rašytojo tėvų gyvenimo istorija. Tai pasakojimas apie aistras, kurios per „intymius pokalbius“ sukelia herojams Anai ir Henrikui gyvenimo katastrofą. Tai „keistas švedų meilės romanas“, kuriame kiekvienas gali atpažinti daugelį dalykų, minčių iš savo gyvenimo, patikrinti savo požiūrį į tiesą ir melą, išpažinties paslaptį.

Nelaimingai ištekėjusi Ana dėdei Jokūbui, savo religiniam vadovui, prisipažįsta padariusi vieną iš didžiųjų nuodėmių: ji pamilo teologijos studentą ir buvo neištikima savo vyrui. Tikėjimo sergėtojas pasirinkimo nepalieka. Ji turinti tuoj pat pasakyti vyrui apie neištikimybę ir nutraukti santykius su meilužiu, nesvarbu, kad myli jį besąlygiškai. Tai tikinčiosios pareiga Dievui, savo artimui ir sau. Pirmą kartą pamilusi Ana nejaučia kaltės dėl draudžiamo ryšio. Bet kodėl tuomet verkia, žiūrėdama į akis žmogui, kuris visą gyvenimą klausė jos intymiausių išpažinčių ir davė tai, ko joks kitas vyras nesugebėjo – nuoširdžios draugystės pilnatvę? Ingmaras Bergmanas šį kūrinį rašė remdamasis savo motinos dienoraščiais ir jame negailestingai interpretuoja savo tėvų istoriją, į juos žvelgdamas atviru tiriančiojo žvilgsniu, nepalikdamas vietos idealizacijai. 

12 d. 18 val. VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS  

ANGLIŠKAS DETEKTYVAS

Komedija

Trukmė - 1 val. 30 min.                                                                                            

Premjera – 2016 m. sausio 30 d.

Režisierius ir pjesės autorius – Ramūnas Cicėnas.

Dainų tekstų autorė - Rimantė Valiukaitė.

Akomponuoja - Deimantė Ponelytė.

Kostiumų dailininkė - Goda Pelaitytė

Scenografė - Vita Eidimtaitė.

VAIDINA: Justas Vanagas, Aidas Barkauskas, Severina Špakovska, Indrė Jaraitė, Zigmantas V. Baranauskas, Paulius Valaskevičius, Arturas Varnas, Žaneta Jablonskytė ir Sima Tarvydaitė.

Lietuvos teatre itin retą žanrą – detektyvą.

Aristokratų Henkinsų šeimoje – šventė! Seras Čarlzas Henkinsas švenčia 50 metų jubiliejų. Sveikinti susirenka visa šeima. Liejasi tostai, dalijamos dovanos, kol staiga į rūmus trenkia žaibas. Po kelių akimirkų, atsiradus šviesai, visi pamato – jubiliatas nužudytas.

Bylos imasi geriausias seklys Šerlokas ir jo padėjėjas Vatsonas. R. Cicėnas žada, jog žmogžudystę kartu su garsiaisiais tyrėjais narplios ir žiūrovai. Intrigų ir mįslių kupina istorija paskatins ir galvoti, ir nusijuokti.

Komedija ypatinga tuo, kad ją aktoriai vaidins labai rimtai. Publika turėtų juoktis iš pačios situacijos ir absurdo. Spektaklyje išlaikytas aristokratizmas, geras tonas, kilmingos manieros.

Muzikinė komedija, tačiau čia svarbios pavydo, keršto, gobšumo, melo temos.                     

Muzika bus atliekama gyvai, skambės gerai žinomos melodijos ir arijos.

14 d. 18 val. KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“

Šokio spektaklis GODOS

Trukmė - 60 min.                                                                                            

Premjera – 2016 m. vasario 17 d.

Choreografė – Birutė Letukaitė (Lietuva), Anne Ekenes, Pia Holden (Norvegija)

Kompozitorius – Antanas Jasenka.

Asistentė dramaturgijai – Silvija Čižaitė-Rudokienė.

Šviesų dailininkas – Vladimiras Šerstabojevas.

Vaizdo projekcijų autorius – Saulius Paliukas.

ŠOKĖJAI: Ema Nedobežkina, Gintarė Marija Ščavinskaitė, Haruka Suzuki, Kirie Oda, Laura Witzleben, Love Hellgren.

Žodį „godos“ jau vargu ar beišgirsime kasdienėje kalboje, tačiau jame telpa kiekvieno mūsų išgyvenimai, patirtys ir jausmai. Žymios lietuvių choreografės Birutės Letukaitės ir dviejų choreografių iš Norvegijos sukurtame spektaklio pasaulyje susipina praeitis, dabartis ir ateitis, susitinka moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologijos būtybės ir futuristinio pasaulio vizijos. Kas slepiasi užkerėto vilkolakio kailyje, kokius burtus naudoja šiuolaikinės laumės, kas neša laimę, jei nebetikime aitvarais?

Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas, šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu primenančiu audimo staklių taukšėjimą. Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus, kurio išausta juosta tokia kaip gyvenimas: marga mintimis, kokie mes esame dabar ir kokiais tapsime rytoj. 

15 d. 18 val. VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

Paulina Pukytė BEDALIS IR LABDARYS

I dalies spektaklis (N-16)

Trukmė - 1 val. 50 min. 

Premjera -  2015 m. lapkričio 11, 12 d.                                           

Režisierė - Gabrielė Tuminaitė.

Kompozitorius - Giedrius Puskunigis.

Kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė.

VAIDINA: Arvydas Dapšys, Larisa Kalpokaitė, Almantas Šinkūnas, Vilija Ramanauskaitė, Elžbieta Latėnaitė, Gintarė Latvėnaitė, Agnė Šataitė, Daumantas Ciunis, Josif Baliukevič, Tomas Kliukas, Tomas Rinkūnas, Tomas Stirna, Mantas Vaitiekūnas, Aura Garmutė.

2015m. lapkričio 11, 12 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre režisierė Gabrielė Tuminaitė pristatė pagal žinomos menininkės Paulinos Pukytės knygą sukurtą spektaklį „Bedalis ir labdarys“.

Šiuolaikinis Lietuvos teatras vis dažniau įkvėpimo ieško nūdiena alsuojančioje lietuviškoje literatūroje. Pagaliau atėjo metas teatre prabilti apie dabartį, apie mūsų amžininką, naująjį herojų, bandantį išlikti ir kurti savo būtį čia ir dabar. Pasak režisierės: „Šiuolaikinis teatras naujausioje literatūroje ieško šiandienos pasaulio bei atranda daugybę naujų idėjų ir meninių užduočių.“ Kūrinys, išlietas iš trumpų literatūrinių etiudų, sužavi lengvumu ir meistriškai didėjančia emocine įtampa, budistiška švara ir besiplečiančios vienatvės, likimo, nykimo temomis. Šis kūrinys turi paslaptį, atmosferą, emociją, tvirtą siužetą, yra lakoniškas, sukauptai intensyvus ir labai tikslus. „Bedalis ir labdarys“ kaip reta šiuolaikiniame lietuvių literatūros kontekste griežta forma, bet labai jautriu turiniu išsiskiriantis kūrinys.“

Žodžiai liejasi, liejasi, bet nieko nekeičia. Ar jums taip būna kartais sapnuojant – norite kažką labai svarbaus pasakyti, išrėkti, o negalite, nes žodžiai – begarsiai arba kažkokie ne tokie, jų niekas negirdi arba nesupranta? „Bedaliu ir labdariu“ norima papasakoti būtent apie tokią žmogaus desperaciją.“

N-16 - spektaklyje naudojama nenormatyvinė leksika.

16 d. 18 val. MENO FORTAS

   Franz Kafka BADO MEISTRAS

Trukmė - 1 val. 30 min.    

Premjera – 2015 m. lapkričio 14 d.  

Vienos dalies spektaklis

Iš vokiečių kalbos vertė Juozas Aputis.

Režisierius – Eimuntas Nekrošius.

Režisieriaus asistentas – Tauras Čižas

Scenografija – Marius Nekrošius.

Kostiumų dailininkė – Nadežda Gultiajeva.

Garso režisierius – Arvydas Dūkšta.

Šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas.

VAIDINA: Viktorija Kuodytė, Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis.

Naujausias Eimunto Nekrošiaus spektaklis – režisieriaus ir aktorių improvizacijų Kafkos apsakymo tema rezultatas. Režisierius itin reiklus savo darbui, kaip ir pats Kafka, sugebantis surasti, nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio, įtaigiai, atvirai, teatrinėmis priemonėmis panardina aktorius į pačią istorijos esmę ir leidžia žiūrovui net ne suprasti, bet visa siela pajusti ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme, Nekrošiaus spektaklyje nemaža autoironijos, subtilaus, intelektualaus humoro sukeliančio šypseną kiekvienam.

Šis spektaklis - tai smagus ir jaudinantis pasakojimas apie žmogaus-menininko kelionę per gyvenimą iš vieno miesto į kitą, nuo viršūnių iki nesėkmių, nuo mažų džiaugsmų prie skaudžių ir varginančių dvejonių... Apie kelionę, kurioje taip ir nespėji išsikraustyti lagamino. Kad ir kas bebūtų keliaujantis – aktorius, režisierius, rašytojas, muzikas ar bet kuris iš mūsų.

Toks E.Nekrošiaus režisuoto, Viktorijos Kuodytės vaidinamo ironiško, o iš tiesų tragiško kūrinio poveikis.

V.Kuodytė, sakydama F.Kafkos novelės tekstą, suvaidina ir Bado meistro dramą, ir jo komizmą, jo stiprybę ir silpnumą, nes Bado meistro likimo dėlionei sarkazmo netaupė nei autorius, nei režisierius.

17 d. 10 ir  12 val. KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Daiva Čepauskaitė ĄŽUOLO VAIKAS

(pagal V. Petkevičiaus knygą „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“). Žiūrovams  nuo 5 m.

Trukmė - 50 min.

Premjera -  2015 m. gegužės 2 d.

Režisierius – Olegas Žiugžda (Baltarusija).                                      

Autorė – Daiva Čepauskaitė.

Dailininkė – Lesia Lučko (Ukraina).

Kompozitorė – Giedrė Dabulskienė.

Vaizdo projekcijų autorius - Danielius Žiugžda (Baltarusija).

VAIDINA: Saulius Bagaliūnas, Mindaugas Černiauskas, Remigijus Endriukaitis, Darius Krapikas, Laima Strazdauskienė, Indrė Taločkaitė.

Girių valdovo Ąžuolo sūnus Giliukas, auga galingo tėvo lepinamas, Varlių šeimyną po Ąžuolu erzindamas, paukščiams išdaigas krėsdamas, silpnesnius už save skriausdamas. Jokių išmintingų pamokymų jis girdėti nenori, mokytis nesirengia, tačiau sumanymų turi didžių... Ketina būti karo korespondentu! Ieškodamas nuotykių, Gilė patiria daug pavojų, įgauna išminties ir išmoksta nuoširdžiai draugauti.

Atsižvelgdami į šių dienų kontekstą, iš gausių knygos herojų nuotykių dramaturgė Daiva Čepauskaitė ir režisierius Olegas Žiugžda pasirinko vieną pagrindinių - karo įvykių liniją. Vėjavaikiškas ir neatsakingas pagrindinis spektaklio herojus Gilė, kaip ir dauguma vaikų, karą įsivaizduoja tarsi smagų žaidimą, kuriame galima paišdykauti. Tačiau tikrieji karo vaizdai visai neatrodo nei smagūs, nei linksmi. Spektaklio kūrėjai mažiesiems žiūrovams suprantama kalba gvildena atsakomybės už savo poelgius, santarvės su pasauliu, žmogiškojo orumo temas. Tačiau rimtos ir aktualios temos „įvilktos“ į žaismingą teatro rūbą – scenoje žiūrovų laukia charakteringos didžiaakės lėlės, šmaikštūs personažų tekstai ir nuotaikingos dainelės.

18 d. 12 val. VALSTYBINIS ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS

Anton Čechov KAŠTONĖ

Pjesės autorė - Daiva Čepauskaitė.

Trukmė - 1 val. 20 min.  

Vienos dalies spektaklis

Premjera - 2015 m. kovo 22 d.                                                                          

Režisierius – Arvydas Lebeliūnas.

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Birutė Sodeikaitė.

Kompozitorius – Jonas Sakalauskas.

VAIDINA: Inga Jarkova, Monika Šaltytė, Eduardas Pauliukonis, Aidas Matutis, Aurimas Žvinys, Anicetas Gendvilas, Nomeda Bėčiūtė, Danguolė Petraitytė, Juozas Žibūda, Jūratė Budriūnaitė, Juozas Bindokas, Romanas Dudnikas, Aurimas Pintulis.

Spektaklis vaikams pagal žinomo rusų rašytojo ir dramaturgo Antono Čechovo apsakymą „Kaštonė“. Tai jautri istorija apie draugystę, talentą ir ištikimybę mielos kalytės Kaštonės akimis. Benamę ją priglaudžia cirko artistų šeima. Kaštonei puikiai sekasi triukai, ji randa ne tik naujus namus, bet ir draugus: žąsiną Ivaną,