Apie tai, kas gražu, bet rodoma tik kartą – choreografijos mokyklos šokio spektaklius (0)

Praėjusios savaitės pabaigoje Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos choreografijos skyriaus bendruomenė miestelėnus pakvietė stebėti naujausio jų darbo – šokio spektaklio „Vasarvidžio nakties sapnas“. Skyriaus vedėjas Arūnas Skardžius pasirodymo išvakarėse juokavo, kad pastatymą rodo, nes laikas – labai tinkamas: rytoj (spektaklis rodytas vasario 13 d.) įsimylėjėlių diena, arba, žvelgiant iš kitos, perspektyvos – siejasi spektaklio ir mėnesio pavadinimai: vasarvidis ir vasaris. Visgi šį kartą susidomėjimą kelia ne kaip pasirenkamos spektaklio rodymo datos, o tai – kodėl jie visi yra parodomi tik kartą?

Rengia du seansus

Penktadienį rodytas „Vasarvidžio nakties sapnas“ – antrasis kolektyvo pastatymas vien šiais mokslo metais. Į pirmąjį šokio spektaklį rokiškėnai buvo pakviesti rudenį, o pavasario pabaigoje laukia baigiamasis choreografijos mokinių darbas. Tačiau spektakliais, kuriuos kurdami tiek šokio pedagogai, tiek juose vaidinantys jaunieji šokėjai, įdeda labai daug darbo ir pastangų, žiūrovai džiaugiasi vos kartą ar du.

Choreografijos skyriaus vedėjo A. Skardžiaus teigimu, taip yra dėl paprastos priežasties – kartojant žiūrovai nebelabai renkasi: „Pirmą kartą susirenka pilna salė, nes visi nori pamatyti šokančius vaikus, anūkus, brolius, seses. Kai kviečiam į baigiamąjį spektaklį, iš karto galvojam apie du seansus, nes pastatyme pasirodo visos mokyklos klasės, tad ir tų „savų“ žiūrovų būna tikrai daug. Vienu ypu visi į salę netelpa. Tačiau tie „mažesni“ spektakliai, kaip „Vasarvidžio nakties sapnas“, kurį ruošė viena mokytoja ir jame pasirodė jos ugdomi mokiniai, antro dublio kaip ir neprašo: būtų po pusę salės žiūrovų, o vaikams – dvigubas vargas...“. 

Visgi vedėjas patikslino, kad keletas būtent tokių „mažesnių“ pastatymų buvo parodyti ne tik Kultūros centro scenoje, bet ir bendrojo ugdymo mokykloje.

Atkūrė senai matytą

A. Skardžiaus teigimu, jie tikrai galėtų derintis su, pavyzdžiui, šalies meno mokyklomis, dėl spektaklių pristatymo, tačiau čia iškyla kita problema: kaip nuvežti pastatymą, kuriame pasirodo apie 200 jaunųjų talentų?

„Darbo kuriant kiekvieną spektaklį visas kolektyvas įdeda tikrai labai daug: nuo mokytojų, iki mokinių. Ir tie darbai tikrai yra geri. Kartais atgaiviname jau įgyvendintas idėjas: „Vasarvidžio nakties sapnas“ buvo būtent tai, ką mokytoja Snieguolė Skardžiuvienė sugalvojo 2014 m. su tuo metu choreografijos mokyklą lankiusiais vaikais. Tąkart visai gražiai pavyko, tad šiemet nusprendėm atgaivinti su šių dienų mokiniais. Juk pagrindas yra, įdėta daug darbo kuriant spektaklio šokius, renkant ir derinant muzikinius takelius, o vaikai – visi seniai pasikeitę ir šokių mokėsi jau kita karta. Taigi, šiuo atveju net ir nežinau, kaip vertinti: spektaklis rodytas vieną kartą ar, visgi, daugiau“, – šyptelėjo skyriaus vedėjas.