Būna ir taip... (0)

Pirmadienio rytą miesto centre ruseno lauželis. Iš pradžių buvo galima pamanyti, jog čia darbuojasi seniūnijos siųsti miestą tvarkantys darbininkai – valo kirtimą. Tačiau paaiškėjo, jog tarp Laukupės upelio ir dvaro tvenkinio, susikūręs lauželį, sėdi svečias iš Vilniaus. Patogiai įsitaisęs ant nulūžusios medžio šakos, iš kurios pasidarė „suolelį“, vaikinas sakė sėdintis jau nuo 5 val. ryto – švenčiantis Užgavėnes. Patikslinus, kad Užgavėnės – rytoj, vaikinas tik nusišypsojo: „Ai, ne šiandien? Kažkaip man dienos susimaišę... bet nieko tokio. Va, pasidariau atsisėst – šaka buvo nulūžusi, bet įsirėmusi į medį. Pasidėjau taip.“
Pas senelius į Rokiškį atvažiavęs jaunuolis sakė tiesiog norėjęs pasivaikščioti po miestą, paįvairinti laiko praleidimo būdą. Pasiteiravus, ar nebijo policijos pareigūnų ir baudos, už laužo kūrenimą vidury miesto, vaikinas gūžtelėjo pečiais: „Tai, kad čia labai sunku papasakot, kaip atvažiuoti. Praėjo keletas žmonių, bet, kad nieko nesakė.“
O laužo kūrenimas davė naudos aplinkos vaizdui: svečias sukūreno vėjo nulaužytas šakas, sausas smilgas.