Dar kartą apie prasidėjusį teatrų festivalį: ne apie repertuarą, o apie pasikeisiantį pavadinimą (0)

 Rokiškyje prasidėjęs jubiliejinis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ kaitina aistras. Deja, šį kartą daugiausiai diskutuojama ne apie atidarymo šventę, festivalio repertuarą, netgi ne apie padidėjusias premijas laureatams, bet apie pasikeisiantį paties festivalio pavadinimą: „Vaidiname žemdirbiams“ kitais metais taps „Teatro genu“.  

Balsavimas internete

Nepraėjus net dienai po festivalio atidarymo renginio, jau pirmadienio rytą, „Rokiškio Sirenos“ redakciją pasiekė Sauliaus Jasiulevičiaus skambutis. Ne vienerius metus pats Rokiškio liaudies teatre (RLT) vaidinantis, keletą epizodinių vaidmenų net ir kino filmuose sukūręs kraštietis atviras – šį pasikeitimą jis vertina tik neigiamai.

Atsižvelgiant į po atidarymo ceremonijos girdėtas įvairias nuomones, „Rokiškio Sirena“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė apklausą, kiek žmonių palaiko festivalio pavadinimo keitimo idėją, o kiek rokiškėnų, visgi, ir toliau lankytis festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“.

Per tris dienas, iki kovo 28-osios, apklausoje nuomonę išreiškė 191 kraštietis. Rezultatai buvo tokie: 134 nepritarė festivalio pavadinimo keitimui, 60 balsavusiųjų idėją palaiko, o trijų – nuomonė neaiški.

Kreipimasis 

 S. Jasiulevičiaus, nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo, vaistininko nuomonė:

Niekada nemėgau melo ir išsisukinėjimų. Nenoriu ir nesiekiu nieko įžeisti, nes tai nėra kelias rezultatui pasiekti. Po Kauno Nacionalinio dramos teatro spektaklio, sveikindamas aktorius ir žiūrovus pasakiau: „... blyškaus ryškumo asmenybės nusprendė pakeisti festivalio pavadinimą pamiršdami, kad festivalis tėra menkutė padėka ir pagarba paprastam kaimo žmogui, dirbančiam žemę ir auginančiam duoną kasdieninę“. Tai yra, viso labo, mano nuomonė. Kodėl visi taip bodisi istorijos, žemdirbio? Kodėl žodis žemdirbys jau yra atgyvena? Mūsų rajonas ir šiandien yra agrarinis. Kodėl apskritai reikia keisti pavadinimą? Turim prigijusį istorinį faktą ir jis – gražus, unikalus. Gal čia tas provincialo sindromas, kai pradedi gėdytis savo šaknų? Juk esmė tame, kad tave vertina už tai, kas esi, ką ir kaip darai.

Gali būti, kad dėl po spektaklio pasakytų mano žodžių bus nepagrįstai įsižeidusių. Taip būti neturėtų, nes aš net nežinau, kas buvo tie, kurie priėmė spendimą pakeisti festivalio pavadinimą. Tai – vieno ar keleto žmonių iniciatyva? Neseniai spaudoje buvo parašyta, kad prie pavadinimo keitimo pluša marketingo specialistai. Aš manau, kad jie padarė klaidą. O ar buvo sudėtinga susėsti ir ramiai pasikalbėti? Kiek suprantu, šiuo klausimu turėtų būti surašytas oficialus dokumentas: kaip ne kaip, juk kalbama apie genialų visos Lietuvos kultūros reiškinį! Gal manote, kad tai gali daryti bet kas ir valdžia neatsakingai tuo pagrindu priima atitinkamą sprendimą?

„Vaidiname žemdirbiams“ buvo itin aukštos prabos Rokiškio prekinis ženklas. Visi puikiai žinojo, kas yra „Vaidiname žemdirbiams“ festivalis, ką jis reiškia ir ką jis duoda.

Paskutinė vienos televizijos laida apie šį istorinį faktą pasakė ne visą tiesą. Tų vyrų, kurie sumanė, sukūrė festivalį galvose, gražios mintys apie Rokiškio garsinimą sukosi jau gerokai anksčiau. Ir toje žiemos medžioklėje dalyvavo ne tik kolūkių (kas anoje laidoje, mano matymu, pasakyta itin nepagarbiai) pirmininkai, gamyklų direktoriai, rajono valdininkai, bet ir ministrai. Tai dar vienas gražus atspalvis festivalio gimimo epopėjoje. Bet svarbiausia čia  ne tai, kad buvo susirinkę ir ką darė, o rezultatas – ką padarė!

Spurdėjimų dėl festivalio pavadinimo keitimo būta ir anksčiau. Prieš maždaug 17 metų karštos diskusijos vyko tarp festivalio vertinimo komisijos narių. Pavyko sutarti, pagaliau patvirtinti festivalio nuostatus, tuo sumažinant interpretacijų galimybę. Ar nuostatai yra ir nuo kada – negaliu atsakyti. O šįkart viskas atlikta tyliai ir visi, tiesiog, pastatyti prieš faktą: trumpa žinutė spaudoje – tyla – rezultatas atidarymo metu.

Rokiškio liaudies teatras iš savo pavadinimo irgi išbraukė vieną žodį...

Ar pavadinimas „Teatro genas“ turi gilesnę prasmę? Net teigiant, jog tas genas – „gerietis“, man kyla asociacijų, kad tai yra genas mutantas, nes vasario 6 d. spaudoje pasirodžiusioje publikacijoje festivalis dar buvo Rokiškio genu...

Belieka laukti eilinio ir greito festivalio pavadinimo pakeitimo, nes žvelgiant iš nūdienos realijų, pavadinimas su genu jau yra vakarykštė diena: nieko nepasakyta apie tvarumą, apie dirbtinį intelektą... (aš, žinoma, šaržuoju). Dedu tašką.

Organizatorių pozicija

Į pateiktus klausimus atsako Rokiškio Kultūros centro (KC) direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė:

 – Kas sudaro festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ organizavimo darbo grupę? Anksčiau tai būdavo nustatoma savivaldybės mero potvarkiu, ar išlikusi ši praktika?

– Festivalio komisija yra sudaroma mero potvarkiu, o organizacinė grupė yra KC darbuotojai (organizuojantys festivalį).

 –  Kas diskutavo apie galimus festivalio pavadinimo variantus?

– 39-ojo festivalio metu kvietėme siūlyti pavadinimo variantus festivalio žiūrovą. Taip pat diskutavo organizacinė grupė.

 – Pernai vykusios apklausos metu buvo teiraujamasi koks pavadinimas, iš Jusų siūlomų trijų variantų, žiūrovams būtų priimtiniausias: palikti, tiesiog, Profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje, ar vadinti Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Rokiškio pavasaris“, o gal rinktis šių metų festivalio šūkiu paremtą pavadinimą Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Būti teatre“. Žiūrovams palikta galimybė ir patiems pasiūlyti variantą. Balsavimo ar apklausos: Keisti festivalio pavadinimą ar palikti senąjį, lyg ir, niekur neužfiksavau. Jei klystu, atsiprašau ir prašau pasidalinti apklausos rezultatais.

–  Tai buvo ne balsavimas, o apklausa. Norinčių palikti senąjį festivalio pavadinimą buvo apie 4 procentus iš visų pareiškusių nuomonę. Taip, žiūrovams buvo palikta galimybė ir patiems pasiūlyti variantą, gaila bet jie „nepasufleravo“ mums idėjų. Tad kibome vėl patys į kūrybinius ieškojimus.

 – Ar skaičiavote šiuos rokiškėnų išreikštus pageidavimus? Gal galima sužinoti ir jų rezultatus?   

–  Komisijos nesudarinėjome, balsavimo nekontroliavome, mums buvo smalsu iš principo sužinoti požiūrį, reakciją ir t.t. Kad palikti senąjį pavadinimą norinčių buvo, berods, apie 4 proc. iš visų pareiškusių nuomonę.

 – Šių metų vasario 6 d. spaudoje buvo publikuota informacija, kad jubiliejinis festivalis pasitiks spektakliu „Rokiškio genas“ ir, greičiausia, toks liks viso festivalio pavadinimas. Kaip atsirado variantas „Teatro genas“?

– Taip, jubiliejinis festivalis pasitiktas atidarymo spektakliu „Rokiškio genas“.  Ir būtent kūrybinis procesas prie šio spektaklio „padiktavo“ mintį, kad dar reikia „paieškoti“ pavadinimo. Į pagalbą sudėlioti visus niuansus pasikvietėme konsultantą, rinkodaristą, kraštietį Giedrių Juozapavičių.

 – Su kuo jis buvo aptartas, diskutuota ir kas priėmė galutinį verdiktą būtent taip pervadinti festivalį?

 – Komanda yra užaugusi su festivaliu. Todėl atsargiai ir jautriai dėliojome žodžių junginius. Didžiulė pagalba mums yra užfiksuota istorinė video medžiaga, kurioje apie stiprų teatrinį Rokiškio geną kalba istorikai, festivalio dalyviai ir t.t.  Ne paslaptis, kad mūsų festivalio dalyviai (teatrai, aktoriai) apie mus spaudoje ar televizijoje kalba tik kaip apie Rokiškio teatrų festivalį arba teatrų festivalį Rokiškyje. Džiugu, kad ir dabar sulaukiame palaikymo ir sveikinimų, kad pagaliau priėmėme nelengvą sprendimą ir išdrįsome daryti pokytį. Po jubiliejinio festivalio spektaklių ir žiūrovai priėję džiugiai bei didžiuodamiesi taria atnaujintą festivalio pavadinimą, giria, sveikina. Juk ir mes visi: žiūrovai, dalyviai pasikeitėme, „užaugome“ per 40 festivalio metų. Jaunam žmogui pavadinimas skamba kaip kolūkio laikų, sovietmečio palikimas. Dažnai tenka aiškinti jaunimui, kad festivalio turinyje yra šiuolaikiniai spektakliai, atliepiantys šių dienų aktualijas. Tada mūsų klausia, o kodėl festivalio pavadinimas apie „senovę“... Mums jis yra artimas ir mielas, tarytum „įaugęs į kraują“, bet tenka pripažinti laikmetis – jau kitas.  Kai pristatėme naują pavadinimą kultūros ministerijoje irgi pagyrė. Sakė: „Pagaliau“, nes galvojo, kad mes, gyvendami periferijoje, esame kažkur „įstrigę“...  Nežadame pamiršti pavadinimo kilmės, nekeičiame istorijos, žiūrim į ją su didžiule pagarba, bet tikime, kad naujas pavadinimas prigis, o jei kas dar abejoja – kviečiame spektaklį „Rokiškio genas“ pažiūrėti gegužės 19 d. Dvejonių neliks.

 – Įdomu „popieriniai“ niuansai: ar taip paprastai galima imti ir pervadinti ilgaamžį Rokiškio kultūrinį reiškinį ir ar tas naujasis pavadinimas bus vėl kažkaip kažkur fiksuojamas, įtvirtinamas-užtvirtinamas?

–  Ką reiškia „paprastai“?  Būtent paraiškoje/popieriuje Rokiškio kultūros centras, kaip festivalio organizatorius, parašys naują pavadinimą -  Profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje „Teatro genas“.  Jau galvojame ir apie naują vizualą ir t.t.

 – Festivalis iš dalies yra finansuojamas Lietuvos Kultūros tarybos: nors tai jūsų, organizatorių reikalas, bet jei galima pasmalsauti: ar pakeitus pavadinimą, neapsunks paraiškos finansavimui teikimas? Ar pavadinimas įtakos neturės? 

 – Prieš pusantrų metu buvo pateikta paraiška mėgėjų teatro festivaliui organizuoti ne mums įprastu (daugiau nei 28 metus vykusiu) „INTERRAMPA“ pavadinimu, o „THEATER CLUSTER“. Finansavimas ir organizuojamo festivalio turinys dėl to nenukentėjo. Neabejokite KC komanda, tikrai jaučiame atsakomybę.

– Dėkoju.

Rokiškėnų nuomonės

Arūnas Skardžius, asociacijos „Rokiškio teatras“ prezidentas, RLT vadybininkas:

Man tikrai netrukdė „Vaidiname žemdirbiams“ pavadinimas, galėtų toks likti ir toliau. Ne kolūkiečiai gi (juokiasi – aut. past.). Nemanau, kad blogai tas genas, bet nematau šiame pavadinime didelio įspūdžio. Jau būtų geriau paprastai – Rokiškio festivalis. Genas... Man nelabai patinka šis žodis. „Teatro genas, teatro virusas“ – galima čia daug prikalbėti, tik ar reikia šiuos žodžius taip sureikšminti? Nežinau. Gal po truputį priprasim, gal tik laiko klausimas. Bet eidavo žmonės „į žemdirbius“ ir eis dar ilgai, net jei pasikeis festivalio pavadinimas. Dar kokių 10 metų (juokiasi – aut. past.). Panašiai buvo pakeitus Teatro rūmų pavadinimą į Kultūros centrą: žmonės vis klausdavo, kur dabar tie teatro rūmai. Po truputį prigijo.

Jei būtų apklausti festivalio svečiai – teatrų atstovai – vyresnės kartos aktoriai be kalbų būtų palikę „Vaidiname žemdirbiams“ pavadinimą. Bet kita karta, jaunesni aktoriai, kiti teatrai, nežino istorijos ir kodėl vadinasi būtent „Vaidiname žemdirbiams“.

Jei atvirai, mums visiems buvo staigmena, kad tikrai keičiamas pavadinimas ir kad jis bus būtent „Teatro genas“. Manau, kad tai buvo organizatorių planas: papasakojam spektakliu Rokiškio geno istoriją ir spektaklio pagrindu, keičiame pavadinimą – nuo kitų metų festivalis vadinsis „Teatro genas“.

Taip per atidarymą visi tapo genetikais. Šiek tiek ima juokas, bet gal nieko baisaus... Nors jei tas žodis kartojamas daug kartų, man jis, kažkaip, „stinga“. Žemdirbiai yra žemdirbiai – visi nuo žemės. O čia kažkas sudėtingo. Gal reikia nuo jo pailsėti, tada gal bus kitaip.

Kitas dalykas, kaip ir nebelieka unikalaus „prekės ženklo“. Tais laikais, kai atsirado festivalis, jis buvo „vienintelis Lietuvoje“ ir t. t., o dabar jau visi daro didesnius ar mažesnius festivalius. Visgi, mūsiškis buvo toks aiškesnis, ryškesnis.

Kitais metais ir painiavos bus, nes pamatę afišoje „Teatro genas“ žmonės tikrai galvos, kad vėl rodysim tą patį spektaklį (šypteli – aut. past.). Nors pratinimas prie pokyčių vyko jau nuo pernai metų: buvo apklausa, kokio pavadinimo norisi, bet to rezultato aš taip ir nežinau...

Algis Savickas, ilgametis teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ lankytojas:

Su žmona anksčiau eidavom kiekvieną pavasarį į festivalį ir beveik į kiekvieną festivalio spektaklį. Dabar jau keletą metų nebuvom, nes, atvirai pasakius, nebepatinka temos. Anksčiau spektakliuose būdavo turinys, prasmė, o dabar visi jau labai šiuolaikiški.

Visgi, apie besikeičiantį festivalio pavadinimą skaičiau spaudoje. Kokia mano nuomonė? Sakyčiau, viskas eina pagal šiuolaikines madas, tačiau genas – tai ne teatras. Prie ko čia teatras arba kodėl prie teatro genas? Aš žinau ką reiškia genas ir jei jis pažeistas?

Kodėl nepatinka žodis žemdirbys? Tai – ne sovietinis reiškinys. Gal anuomet vadindavo juos valstiečiais, sovietiniais laikais žeisdavo. Bet juk žemdirbių darbu ir dabar Lietuva gyvena. Nebus žemdirbių, nebus maisto: valgysime sintetinį? O va tada teatro niekam nebereikės.

Jei nepatinka žemdirbys, tai gal verta paieškoti kito žodžio, bet nereikia „nurašyti“ žemdirbio, jį reikia gerbti.

Genomas – keičiamas turinys. Galiu pasvarstyti, kad keičiamas pavadinimas veda ir į turinio keitimą. Ką, kaip jau sakiau, aš jaučiu. Ankščiau atvažiuodavo Tuminas, Nekrošius – malonu žiūrėti jų darbus. Išeini iš teatro ir dar keletą dienų galvoji apie spektaklį. Dabar retai taip būna, mutuoja teatras, jaunimas stato kažkokias psichonoveles. Jauna karta pažeidė tradicinį teatrą, tai gal ir pavadinimą keičia. Nes geną keičiame, kai reikia atstatyti sveikatą.

Apibendrinant galiu vis tiek pasakyti, kad man žodis „genas“ siejasi su mokslo sritimi ar su medicina. Nereikia geno kišti į teatrą. Lai ten jis ir lieka.

Ieva Tuskaite-Kanopienė, farmacininkė, festivalio lankytoja:

Atidaryme nebuvau, bet apie festivalio pavadinimo keitimą perskaičiau spaudoje. Jau seniau buvo kalbama apie pakeitimą. Pritariau šiam sprendimui, nors iš esmės man tikrai „nekliuvo“ ir senasis. Kita vertus, žodis „žemdirbiams“, lyg ir, nebeaktualus – nebe didžioji dalis žmonių užsiima žemdirbyste, nebe tik žemdirbiams vaidinama. Naujasis festivalio pavadinimas, kol kas, keistas, ausiai neįprastas, bet, manau, reikia priprasti.

Tikrai tikiu, kad žiūrovams, rokiškėnams dar labai ilgai festivalis bus „žemdirbių“ festivalis.

Man pavadinimas neturi didelės reikšmės: svarbiausia čia – pats renginys. Kad provincijoje turime tokio lygio festivalį. Kai dalyvavau darbo projekte kolegės stebėjosi, kad esu mačiusi tokią daugybę spektaklių negyvendama Vilniuje.

Mūsų festivalis daro įtaką visam Rokiškio teatriniam gyvenimui, mūsų pačių suvokimui, augimui. Vaikai nuo mažų dienų vedami ir auklėjami, edukuojami, supažindinami su tradicijomis. Man atrodo, jog tai yra svarbiausia.

P. S. „Rokiškio Sirena“ laikosi neutralios pozicijos festivalio pavadinimo keitimo klausimu. Šiame straipsnyje publikuojamas pašnekovų asmeninis požiūris.