Gačionių dvaro šeimininkai džiaugiasi pašventinta koplyčia (foto) (0)

Gegužės pradžioje, po kelerių metų pertraukos, duris vėl atvėrė įspūdingasis Gačionių dvaras. Naujųjų šeimininkų – Sigutės ir Gintaro Balčiūnų – nuo rūsio iki stogo restauruotas vienintelis išlikęs medinis dvaras Rokiškio krašte, kvietė pažinti ne tik jį patį bei jo istoriją, bet ir pasivaikščioti po išvalytą beveik 14 ha užimantį parką, pasigrožėti čia sukurtu gerbūviu: mažosios architektūros skulptūromis, nuo pantoninio tilto atsiveriančiu ežero ar ant kalnelio stūksančio dvaro vaizdais. Tąkart, aprodydama valdas, naujoji dvaro šeimininkė Sigutė parodė ir tik įpusėtą, dvaro teritorijoje pradėtą statyti koplyčią, o štai praėjusį savaitgalį medinė koplytėlė jau buvo pašventinta Panevėžio vyskupo ordinaro Lino Vodopjanovo OFM ir tapo dar vienu dėmesio vertu objektu turistų ir taip nestokojusioje dvarvietėje. Nors šventinimo ceremonija buvo privati – skirta tik Balčiūnų artimiesiems, visgi po jos Sigutė šiek tiek apie tai papasakojo sakydama, kad koplyčia, kaip ir dvaras, bus atvira visuomenei.

– Pirmiausia norėtųsi pasmalsauti, kokia vėl duris atvėrusiam Gačionių dvarui buvo ši vasara? Ar dideli srautai turistų vyko pažiūrėti to, ką sukūrėte? 

– Pirmiausia ačiū už dėmesį mums. Vasara buvo įtempta ir gana darbinga. Toliau vyko dvaro ūkinių pastatų tvarkymo darbai: sudėjome langus, pakeitėme naujais – skardiniais, senų šiferių skylėtus stogus, įdėjome didžiąją dalį pastatų durų, sutvarkėme ir išvalėme jų kieme esantį senovinį, 19 a. diendaržinį kiemą, užbaigėme įrengti Koplyčią bei Lankytojų centrą. Buvo daug darbo ir parke – dėl lietingos vasaros žolynai augo nesustodami, rožės ir kiti gėlynai vargo, dažnai tvarkymo darbai strigo, nes negalėjome įvažiuoti į tam tikrą dvaro parko vietą. Nuo gegužės kiekvieną mėnesį vis augo atvykstančių lankytojų skaičius, tad nuolatos tobulinome jų priėmimo tvarką ir apsilankymo dvare bei jame vykstančių renginių koncepciją. Taip pat turėjome daug svečių: LRT laidos „Atspindžiai“ filmavimo komandą, „Daiktų istorijos“ kūrybinę grupę, viešėjo ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, restauratorių ir paveldosaugininkų bendruomenės, buvo daug fotosesijų bei renginių. Aišku, neapsieita ir be įvairiausių institucijų tikrintojų (šypsosi – aut. pat.)... Smagu, kad žmonės, norėdami paminėti vieną ar kitą savo šeimai svarbią progą, rinkosi apsilankymą dvare – esame sulaukę ir gimtadienių vizitų, ir kurso draugų sueigų, ir giminės suvažiavimų, ir bendruomenės išvykų, ir net deimantinių vestuvių paminėjimo.  

– Nuostabu! O kas labiausiai sužavi atvykusius? Suprantu, kad kiekvienas turi savo favoritą, bet bendrai apžvelgiant, gal vis tiek girdite, kur žmonės labiausiai aikteli, apie ką labiausiai kalba?

– Žavisi lankytojai daug kuo, bet tai, tikriausia, priklauso nuo paties lankytojo domėjimosi srities. Vieni domisi istorija, kiti – architektūra, treti – parku ir t.t. Aišku, paprastai vyrai labiau atkreipia dėmesį į kolekcinius automobilius, moterys – į rožes ar užuolaidas. Gal ateityje, pagal galimybes, bandysime ekskursijas ir renginius daryti taip pat labiau teminius. Taip pat planuojame juos rengti ne tik lietuvių kalba. Praktiškai kiekvienas, apsilankęs pas mus, išeina su žodžiais lūpose „kaip jauku“. Lankytojai matę daug dvarų, kurie yra verslai arba muziejai. Gačionių dvaras yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje gyvenamų dvarų, tad namų jausmas svečiams būna netikėtas ir palieka gilų įspūdį.

– Neseniai atvėrėte vieno naujausių statinių – Koplyčios – duris. Kadangi viską darote pagal istorinius laikotarpius, kokį stilių ji atspindi?

– Taip, rugsėjo 21 d. turėjome labai gražią ir svarbią šventę. Užbaigtos koplyčios pašventinti atvyko Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM. Šventose Mišiose dalyvaujant kartu kitiems kunigams, parapijiečiams, koplyčios statytojams ir svečiams, suteikė jai Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos vardą. Koplyčia pastatyta senoviniu būdu iš rastų ir akmens, stogas – skardinis, atspindi 19 a. pradžioje vyravusį Neoklasicizmo architektūros stilių, kaip ir kiti dvaro pastatai.

– Kieno iniciatyva ji buvo pašventinta: Jūsų ar Jūžintų klebono?

– Be abejo, kad pastačius koplyčią reikia ją pašventinti, tad iniciatyva buvo visų bendra: ir gerbiamo Panevėžio vyskupo Lino, ir Jūžintų parapijos klebono kun. Jono ir, aišku, mūsų, kaip jos statytojų.

– Ar turite jai numatę kokią nors rolę: gal dabar priimsite vestuvininkus, ieškančius išskirtinių vietų savo šventei, o gal čia galės vykti Krikštynos ar kitos tokio tipo šventės? Ar, visgi, tai bus tik Jūsų asmeninėms reikmėms?

– Tai, matyt, kaip ir dvaras – mes jį atkūrėme, bet jo niekur su savimi neišsinešime. Taip ir koplyčia – ji skirta tiek mūsų šeimos, tiek kitų dvaro lankytojų ir jo svečių reikmėms.

– Artėja žiema, ar Gačionių dvaro vartai ir durys bus atverti šaltuoju periodu?

– Žiemos metu visuomenei skirtų veiklų bus mažiau, tad dvaras bus atviras tik iš anksto susitarusiems svečiams. Šiuo metu laukiame atvykstant puikaus koncertinio „Steinway D“ klasės fortepijono, kuris rugsėjo 23-26 d. dar eksponuojamas „Fortepijonų Kongrese“ Varšuvoje. Tikimės jo sulaukti rugsėjo 28 d. ir dar šį šaltąjį sezoną sušildyti svečius puikiai skambančia klasikine muzika.

– Ačiū, kad vis įsileidžiate į savo namus.

P.S. Nuotraukos iš asmeninio Balčiūnų archyvo, Rokiškio fotografo Sigito Daščioro.