Rokiškio arenos atidarymas į miesto istoriją įeis ne tik kaip pats faktas, kad buvo atvertos itin reikšmingo infrastruktūrinio miesto objekto durys, bet ir paties atidarymo renginio organizavimo intrigomis-intrigėlėmis, supratimais ir nesusipratimais. Tačiau nepaisant viso to, arenos durys buvo atvertos taip, kaip pridera sporto objektui: be pompastikos, ilgų politinių ar sveikintojų kalbų, be raudonos juostos kirpimo, tiesiog – azartiškomis sportinėmis varžybomis, papuošusiomis rudenėjantį vakarą Rokiškyje, o miestelėnams suteikusiomis galimybę pagaliau pasimėgauti aukšto lygio krepšinio švente.
Keturi AČIŪ
Rokiškio Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktorius Tadas Stakėnas pilnai salei susirinkusių žiūrovų, kurių buvo virš 500, vakar tik palinkėjo gero krepšinio, o sveikinimo kalboje apsiribojo 4 ačiū: KKSC komandai, per dvi savaites surengusiai draugiškas, net – tarptautines dviejų profesionalių krepšinio komandų varžybas, Utenos „Juventus“ krepšinio klubui, vos prieš porą savaičių be ilgų įkalbinėjimų sutikusiam būti pirmaisiais, išbandančiais Rokiškio arenos parketą, Azarbaidžano Baku krepšinio komandai „Sabah“, kuri drąsiai priėmė likus tik keturioms dienoms iki rugsėjo 11-osios gautą kvietimą atvykti į Rokiškį ir sužaisti parodomąsias varžybas visiškai nežinomame mieste bei, be abejo, visiems arenos projekto įgyvendintojams.
Ir pagaliau nuaidėjo pirmųjų Rokiškio arenos varžybų sirena. Emocijų aikštelėje netrūko visus 4 kėlinius, nors tribūnose sėdintys rokiškėnai pirmajame kėlinuke buvo šiek tiek susikaustę. Visgi paskui atmosfera įkaito ir čia. Išeidami iš arenos miestelėnai buvo patenkinti: renginys tikrai vertas dėmesio, nepaisant palaikytos komandos – Utenos „Juventus“ – pralaimėjimo 83:90 svečiams iš Azarbaidžano.
Ir nors Rokiškio rajono savivaldybės administracija KKSC kvietimą į varžybas prilygino „eksperimentui“ ir nuo jo atsiribojo teigdama, jog KKSC rengia sporto arenos atidarymo repeticiją ar šiaip renginuką, bet tai tikrai nėra oficialus atidarymas, visgi rajono meras Ramūnas Godeliauskas trumpam užsuko pasižiūrėti eksperimento.
Iš organizacinių užkulisių...
Atsižvelgiant į pastarųjų poros savaičių peripetijas, susijusias su varžybų organizavimu bei arenos atidarymu, „Rokiškio Sirena“ dar prieš renginį pakalbino KKSC vadovą T. Stakėną.
– Pirmiausia smalsu dėl varžybų: socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame konkurse rašėte, kad ant parketo pasirodys mūsiškiai – Rokiškio krepšinio žaidėjai – ir kažkuri LKL komanda. Dabar pakvietėte žiūrovus į LKL ir Azarbaidžano komandų rungtynes. Tai kurie čia „mūsiškiai“?
– (šypsosi – aut. past.) Mūsiškiai ateis kartu su LKL žaidėjais: pasisveikins, pamojuos ir užleis parketą rimtų vyrų kovai. Jei atvirai, dėl visiems jau viešų „paslapčių“, organizuojant šias varžybas buvo labai daug improvizacijos...
– Tai jeigu jau apie tai užsiminėte: rajono vadovai, savivaldybė „atsiribojo nuo eksperimentų“ ir šiame arenos atidaryme nedalyvaus...
– Tai nebus oficialus atidarymas. Tik – šventinės varžybos. Kai paskutinį kartą kalbėjausi su rajono meru sutarėme, jog padarom miestelėnams tiesiog šventines varžybas: su LKL komanda ir visais kitais šventiniais „atributais“. O atidarymą kažkada tikrai padarysim visi kartu.
– Įvertinant tai, kad meras prieš keletą savaičių viešai pasakė, jog arenos atidarymas su draugiškomis LKL krepšinio komandų varžybomis neįvyks, nes KKSC bendruomenė laiku neatliko įrangos viešųjų pirkimų, reikia pripažinti, kad organizuodami šį renginį, ir – tikrai sėkmingai – pasielgėte ganėtinai drąsiai...
– Aš labai nebenoriu, liaudiškai tariant, „viešai skalbti apatinių baltinių“, gilintis kas ką padarė, kas ko nepadarė. Mūsų užduotis buvo paruošti salę varžyboms. Ją, kaip matote, įvykdėme. Tik prie šio darbo visai netikėtai dar prisidėjo papildomo: surasti LKL lygio komandą. Ją taip pat radome. Sakyčiau, rezultatas yra dar net geresnis – atvažiavo ne tik LKL komanda, bet surengėm tarptautines varžybas.
– Tada ir palikime „apatinius“ už uždarų kabineto durų. Per kiek laiko viską susiderinote su Azarbaidžano komanda? Kaip apskritai jie čia atsirado?
– Taip, LKL kovų sezonas jau „ant nosies“, nebeįmanoma derinti draugiškų rungtynių, tad šioms varžyboms galvojom kažką žaismingo su mūsų mažųjų krepšininkų komanda. Tačiau vėliau, bendraujant ir šnekantis, visai netikėtai „atsirado“ Azarbaidžano komanda ir teko viską dėliotis iš naujo. Juk pažaidimams su vaikais yra vienokios sąlygos, kurioms buvom pasiruošę, o čia – aukšto lygio komandų žaidimas ir reikia viską keisti.
– Krepšininkai jau atliko apšilimą, matė parketą – koks jų verdiktas kalbant apie mūsų areną?
– Komandas priėmiau pats, nuvedžiau į rūbinėles, jie apsižiūrėjo salę, ir tikrai buvo patenkinti. Sakė: „Viskas – puikiai, super, nieko netrūksta“. Čia jų žodžiai, ne mano (šypteli – aut. past.). Iš tikrųjų, įrengiant salę mes reikalavom, kad būtų aukščiausia lygio parketas su amortizacija, taip pat buvo akcentas į krepšių kokybę: lygiai į tokius pat dabar mėtė Lietuvos rinktinė. Kas yra investuota ir kas buvo išsireikalauta, tai yra aukščiausios kokybės. Taip, dar yra įrangos, kurios laukiam, pavyzdžiui, treniruokliai. Dalis įrangos jau atvyko, kita dalis keliauja. Ne viena arena Lietuvoje taip atidaryta.
– Ačiū už atvirumą.