Iš Rokiškio kilusi Oksana kartu su vyru bei dviem mažais vaikais – kelionėje į pasaulio kraštą (foto) (0)

Sutuoktinių pora, kilusi iš Aukštaitijos - Oksana ir Paulius - iškeliavo ieškoti nuotykių į pasaulio kraštą. Kartu su jais ir dukrytės: 5 metų Lėja bei 1 metukų Urtė. Šeima jau aplankė apie dešimtį šalių, patyrė įvairių nuotykių, kuriais dalinasi internete. Oksana sako, kad grįžti planuoja jau visai greit, bet dar pakeliui turi ką pamatyti. Visa ketveriukė keliauja senu mikroautobusu, kuriame ir gyvena. Sutuoktinių pora (Oksana kilusi iš Rokiškio, o Paulius – iš Zarasų) Lietuvoje organizuoja senų automobilių lenktynes bekelėmis @ratrace.lt, todėl ir į šią kelionę nusprendė vykti nebe vieną dešimtį metų skaičiuojančia transporto priemone. Apie tai, kokius nuotykius patyrė, „Rokiškio Sirena“ pakalbino Oksaną Ragauskienę, šiuo metu besisvečiuojančią Graikijoje.

„Esame šeima, kilusi iš Aukštaitijos. Aš, Oksana, gimiau ir augau Rokiškyje, ten baigiau Juozo Tūbelio gimnaziją. Mano vyras Paulius yra gimęs ir augęs Zarasuose. Jis baigė Ąžuolo gimnaziją. O susitikome mes Vilniuje prieš 8 metus. Nuo to laiko nuveikėme visko labai daug: nuo informacinių technologijų verslų, pačių suorganizuotų vestuvių Italijoje iki pramoginių senų automobilių ralio renginių. Esame tas atvejis, kai visi hobiai peraugo į „darbą”. Nuo 9 klasės savo visą laisvalaikį leidau prie kompiuterio, baigiau informatikos ir elektroninio verslo vadybos studijas - vėliau tapau web ir grafikos dizainere, kūrybos vadove. Mėgstu piešti ir kurti kažką naujo. Taip pat man visada patiko automobiliai ir vairavimas, o mano vyras, pamatęs, kaip vairuoju, užregistravo mane mano pirmajam slalomui. Taip pamažu ir vairavimo pomėgis tapo kasdienybe - vyras organizuoja senų automobilių ralius - festivalius Ratrace.lt, aš jam padedu su organizaciniais reikalais. Kol kas viskas vyksta Lietuvoje, bet artimoje ateityje ruošiamės išvežti dalyvius ir į užsienį.

Ne paslaptis, kad prie visko užgyvenome ir dvi dukrytes - Lėją ir Urtę. Kadangi neturime kažkokio rimto darbo grafiko, tai vaikais rūpinamės abu, leisdami vienas kitam tam tikrą laiką pabūti ir atskirai, pasidaryti savo reikalus bei pailsėti. Mes vis dar mokomės, kaip būti gerais tėvais, todėl kažkokio vieno recepto, kaip sujungti vaikų auginimą ir veiklas į vieną nepasakysiu… Nors turiu pasakyti, kad po šios mūsų kelionės „Į Pasaulio kraštą su NordPass” santykiai dėliojasi iš naujo, atsiranda bendrystė, susikalbėjimas, kažkokia branda. Juk negali 24 valandas būti su 4 asmenimis viename automobilyje ir bendrauti paviršutiniškai“ – papasakojo apie savo šeimą Oksana.

- Kaip kilo mintis surengti kelionę po pasaulį senu automobiliu? Kas idėjos autorius?

- Mintis kilo spontaniškai, kaip ir viskas, ką darome. Mes „užsidegame” ir, nieko nelaukdami, einame vykdyti, jei abiems kažkas patinka. Greičiausiai ši kelionė buvo kaip „protestas” po visų sėdėjimų namuose pandemijos metu… Rugsėjo mėnesį nutarėme, kad šaltąjį sezoną norime praleisti ne namuose, tarp keturių sienų, o kelyje, ir jeigu jau „uždarys”, tai tegul „uždaro“ mus kur nors Turkijoje ar Saudo Arabijoje - ten, kur šilta. Taigi, nieko nelaukdami, per du mėnesius įsigijome automobilį, jį minimaliai įsirengėme kelionei ir leidomės į nuotykius. Turime virtuvėlę, lovą, stalčius, stalviršį, WC ir kilimus.

- Kodėl pasirinkote būtent tokį automobilį?

- Mums pasirodė itin patikimas variantas. Po daugelio svarstymų ir kitų automobilių peržiūrų - senasis gerasis „Volkswagen Caravelle“ laimėjo! Ir nė minutės nedvejojome.

- Koks šios kelionės biudžetas? Iš kur gavote tam lėšų (jeigu nenorite, galite ir neatsakyti).

- Kadangi mes savo kelionę filmuojame, montuojame „Į Pasaulio kraštą su NordPass” laidas ir suderinome jų rodymą kiekvieną savaitę su „DelfiTV“, tai vyras nesunkiai rado laidos rėmėjus. Mūsų pagrindinis kelionės rėmėjas - „NordPass“.

- Koks kelionės tikslas?

- Konkretaus tikslo nėra, tik žinojome tiek, jog per Naujus metus norėtume atsidurti Dubajuje ir savo akimis pamatyti Dakaro ralį. Tačiau nuolatos besikeičiantis pasaulis pandemijos akivaizdoje vis koregavo mūsų planus ir Dakaro ralio nepamatėme, bet nuvykome ten, kur visai neplanavome - aplankėme Iraną!

- Kiek šalių jau aplankėte?

- Šiuo metu per 4,5 mėnesio aplankėme 10 šalių ir jau esame Graikijoje. Pravažiavome virš 26 000 km. Mūsų aplankytų šalių „Į Pasaulio kraštą su NordPass” kelionės metu taupyklėje yra Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija, Armėnija, Iranas, Graikija ir tai tikrai dar ne pabaiga.

 Kada numatomas kelionės finišas ir kurioje pasaulio šalyje jis bus?

- Finišas bus Lietuvoje - Vilniuje arba Trakuose. Siūlau sekti mūsų Instagram profilius - ten visada būna naujausia informacija. Oksana @oxiuke ir Paulius @ratrace.lt.

- Kokių problemų kilo kelionėse?

- Pagrindinė problema - užsidarinėjančios prieš pat nosį šalių sienos. Taip įvyko su Izraeliu ir su Iranu, bet su pastaruoju užteko porą savaičių palaukti ir sienos atsidarė. Tai stipriai pakeitė kelionės planus. Vieną kartą visi sirgome… Armėnijoje peršalome, tai porą savaičių sėdėjome apartamentuose ir gydėmės. Na, ir vienintelis automobilio gedimas - vairuotojo pusės lango atidarymo mygtukas nebeveikia nuo Naujų metų...

- Ar vaikai kelionėje nepavargsta, jiems nėra nuobodu, nekyla sveikatos problemų?

- Su vaikais viskas gerai. Esu atsakinga mama ir turiu visiems metų laikams tinkamus vaikiškus drabužius, gigantišką vaistinėlę iš Lietuvos, kuria teko pasinaudoti (tfu tfu tfu) tik vieną kartą Armėnijoje. Mes stengiamės važiuoti tuo metu, kai vaikai miega pietų miego arba vėlai vakarais. Dažnai stojame pasimankštinti, pažaisti žaidimų aikštelėse ar pasivaikščioti ir pasifotografuoti. Vidutiniškai per dieną pravažiuojame apie 150-200 km, dažnai ir visai nevažiuojame, tad ta kelionė nėra tokia siaubingai ilga ir nuobodi. Kai jau reikia ilgėliau pavažiuoti - jungiu audio pasakas, vaikiškas daineles. Tada visi dainuojame. Užkandžius, magnetines piešimo lentas ir viską, ką randu po ranka, paverčiame žaidimu - nuo keptuvių iki vienkartinių lėkščių. Šiaip merginos nuo kūdikystės keliauja, tai prie automobilių vienaip ar kitaip pratusios.

- Kiek laiko per parą skiriate pačiai kelionei automobiliu?

- Kaip jau minėjau, nuo 2 iki 4 valandų, bet būna, kad ir visai nevažiuojame.

- Kokie įsimintiniausi kelionės nuotykiai, kuriuos prisiminsite iki senatvės?

- Turbūt nuotykiai iš Irano, kai Pauliaus vos nesuėmė „ant sienos“, nes su pareigūnais kalbėjo „šiek tiek garsiau”, o jie savo ruožtu su mumis elgėsi nepagarbiai ir tris paras siuntinėjo iš vieno miesto į kitą, kad paimtume „popieriukus”, nors viską galėjo mums padaryti vietoje. Manau, jie patys tiesiog tingėjo ar neturėjo pakankamai kompetencijos… Juk svečiai iš Europos Irane nėra dažni…

- Kas labiausiai nustebino?

- Labiausiai nustebino nemokamas kuras Irane. Na, dar ir tai, kad, būnant Irane, privalėjau visada ir visur būti su skara - vietinės moterys (85 proc.) to nekenčia, bet vis tiek nešioja, nes kitu atveju moterį gali nubausti pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki 3 parų.

- Kiek kartų kelionėje buvo sugedęs automobilis?

- Nė karto! Tiesiog vieno lango varikliukas nebeveikia ir rankena buvo „išsivaikščiojus”. Esame sutikę turistus iš Vokietijos, kurie ilgus metus ruošėsi kelionei, bet pasirinko ne tą transporto priemonę - RoverDefender - tai iš 300 kelionės dienų jie šimtą praleido autoservisuose…

- Kaip kelionėje maitinatės? Ar visada randate tinkamo maisto vaikams?

- Keliaudami po skirtingas šalis, stengiamės paragauti vietinio maisto. Mes savo „Karamėlėje” taip pat turime mini virtuvėlę, kurioje verdame grikius, makaronus, avižines košes - vaikai jas valgo visada. Plius turime įvairių liofilizuotų pagardų, tai kiekvieną kartą košės ar makaronai vis kitokio skonio.

-Ar kelionėje skiriate laiko pirkiniams?

- Turkijoje ar Irane dažnai lankėmės turguose, tačiau ne dėl pirkinių, o dėl ten vykstančio veiksmo - juk ten yra didžiausia vietinių žmonių koncentracija ir vyksta veiksmas. Paprastai kartą per savaitę užvažiuojame į „prekybcentrį“ nusipirkti pieno/sviesto/gėrimų/vandens - košėms, kavai ir merginos daug geria.

- Ką veiksite po to, kai grįšite į Lietuvą?

- Daug įvairių planų. Vystysime Ratrace.lt. Ruošimės kitoms kelionėms - jau žinome, kad išsėdėti vietoje nepavyks. Jau padedame ir dar daugiau prisidėsime prie pagalbos Ukrainai.

- Apie lenktynes bekelėmis: Nuo kada lenktyniaujate? Kiek kartų per metus vyksta lenktynės?

- Mes Ratrace.lt organizatoriai. Per metus įvyksta apie 10 etapų.

- Ar jose taip pat dalyvaujate dviese?

- Anksčiau organizuodavome ir sudarinėdavome trasas dviese arba trise su Lėja, tačiau, atsiradus Urtei, tą daryti darosi sunkiau, todėl vyras išvažiuoja daryti trasų su draugais. Šiuo metu mums labai stipriai padeda partneriai, o aš darau dizaino dalykus - nuo lipdukų iki apdovanojimų bei apipavidalinimų bei įvairių smulkmenų derinimų.

- Kiek senų automobilių (be didžiojoje kelionėje dalyvaujančio autobusiuko) turite? Ką dar norėtumėte papasakoti skaitytojams apie lenktynes?

- Turėjome daug, nuo „zaporožiečio“ iki violetinio „Ford Scorpio“, bet prieš kelionę visus pardavėme arba padovanojome. Dabar turime „Karamėlę“ ir seną žalią „VOLVO 940“ be techninės apžiūros, bet paruoštą žiedinėms lenktynėms – ten toks raritetas, kuris juda lėtai, bet smagiai.

 - Grįžti planuojame jau visai greit, bet dar pakeliui yra ką pamatyti. O Lietuvoje šiuo metu intensyviai ruošiame ratrace.lt, kuris bus balandžio 30 d. Trakų rajone. Daugiau informacijos ir registracija www.ratrace.lt, - po pokalbio atsisveikino Oksana.