Įžanga į artėjantį „Vargonų muzikos festivalį“ – J. Šapolos solo koncertas (0)

Antroje rugpjūčio pusėje mieste prasidės tradicinis, iki Rokiškio miesto gimtadienio truksiantis „Vargonų muzikos festivalis“. Tačiau tam tikras įvadas į šį itin stipriai kultūrinį krašto identitetą kuriantį reiškinį jau įvyko – trečiadienio vakarą pasinerti į vargonų muziką ir nuostabius šio instrumento garsus pakvietė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vargonininkas Justinas Šapola, surengęs jubiliejinį, 10-ąjį savo, kaip vargonininko, koncertą. Ir nors pats vargonininkas juokiasi, kad iki festivalio profesionalų jam – toli, klausytojų pilnutėlė bažnyčia liudijo kiek kitokią visuomenės nuomonę.

Svečių pagyrimai

Po vakarinių Šv. Mišių bažnyčioje susirikę klausytojai buvo pakviesti į romantišką muzikinę kelionę, kurioje skambėjo 12 prancūzų kompozitorių kūrinių, žavinčių švelniais, lyg lietaus lašų barbenimo į langą, akordais, ar griausmingais, visą bažnyčią drebinančiais sąskambiais.

Paklausyti J. Šapolos koncerto atvyko ir svečių: vargonų garsais gerėjosi Pandėlio ir Juodupės kunigai, o iš Dusetų atvykęs Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas viso koncerto metu itin atidžiai „sekė“ melodijas, ne kartą iš nuostabos kilstelėdamas antakius. Po, maždaug, valandą trukusio pasirodymo svečias nuoširdžiai sveikino atlikėją: „Justas šiandien, tikrai, nuo mažo vaikelio užaugo jau į didį maestro, puikiai valdantį šį karališką instrumentą – vargonus. Mes čia, apačioje, nematome, kiek vargonininkui tenka dirbti, kad mes mėgautumėmės šia nuostabia muzika, šiais pakylėjančiais garsais. O visgi kartais, rengiant vargonų koncertus, yra specialiai įrengiami televizoriai ir klausytojams transliuojama, kaip vargonininkas groja. Vargonininkas dirba abiem rankom ir abiem kojom, o dar jam padeda pagalbininkai. Sakoma, kad surengti vargonų koncertą, tai tas pats, kas iškrauti pilną vagoną plytų... Tad ačiū, Justinai, kad pasiekei tokią aukštumą, ir šiandien pasirinkai tokius kompozitorius, kurių sąskambiai – itin plačių akordų“.

S. Krumpliauskas pabrėžė, kad bažnyčiai yra didelė prabanga turėti tokius vargonus, kokiais džiaugiasi Rokiškis, visgi tuoj pat šyptelėjo, jog gal turėtų išreikšti užuojautą parapijos dekanui, o ypač – J. Šapolai, nes norint girdėti nepriekaištingą karališko instrumento skambesį, reikia įdėti itin daug sunkaus ir kruopštaus darbo juos prižiūrint, derinant.

„Lenkiu galvą Justinai, už tavo darbą, už tavo koncertus, kurie užsienyje, beje, yra labai brangūs“, – pagiriamųjų žodžių Rokiškio vargonininkui negailėjo dusetiškis.

Ruošėsi ir naktimis

Jubiliejinio koncerto proga J. Šapolą sveikino daugybė draugų, o paklaustas, ką jam pačiam reiškia vargonai – juk vargonuoja jau 19 metų, surengė jau 10-ąjį solo koncertą, vargonininkas nusijuokė: jei remtųsi kolegų, vargonų meistrų iš Marijampolės žodžiais, tai vargonai jam – lyg žmona.

Kalbėdamas apie praėjusį koncertą, J. Šapola neslėpė, jog nors kitąmet švęs vargonavimo 20-metį, trečiadienio valandos trukmės koncertui ruošėsi itin skrupulingai ne vieną dieną: „Tikrai ne juokas pasiruošti koncertui. Nors ir „palaikau formą“ – vargonuoju vos ne kasdien, laukiant koncerto pastarąsias kelias savaites grodavau po 12-15 valandų. Būdavo ir momentų, kai iš nuovargio merkiantis akims, nusnūsdavau keletą minučių čia pat, bažnyčioje, ir toliau repetuodavau (juokiasi – aut. past.). Tik garsą kiek pritildydavau, kad netrukdytų mano repeticijos aplink gyvenantiems kaimynams. Todėl mes ir juokaujam, kad žodis vargonai yra kilęs nuo žodžio vargti“.

Dalindamasis vargonavimo subtilybėmis, vargonininkas su šypsena veide pritarė svečio iš Dusetų žodžiams, kad vargonų koncertas – gera fizinė treniruotė ir stebėjosi, jog šį kartą išliko neįprastai sausas: prakaitas kūnu žliaugė tik koncertui einant į pabaigą.

Prižiūri pusantro tūkstančio vamzdžių

„Yra kūrinių, kuriems atlikti tikrai reikia fizinės jėgos. Pavyzdžiui, kai eina labai platūs, dideli akordai, kur visu galingumu viskas sujungta, o man tenka vienu pirštu du klavišus spausti, kai sujungtos klaviatūros atidaro apie 19 vožtuvų... Ir kiekvieną jų veikia žemės trauka, spaudžia oras, tu laikai pirštu. Dar kartais tenka padirbėti ir liežuvių, kai asistentai nebūna atidūs ir padaro kažkokių klaidų – reikia pabarti“, – po koncerto juokėsi J. Šapola.

Visgi tokių variantų būna retai, o trečiadienį jis dėkojo jau devynis koncertus jam talkinusiam Egidijui Kundrotui ir padėjėjos amplua tą vakarą debiutavusiai Marijai Lekandraitei.  

Vargonininko atsakomybėje ne tik muzikavimas, bet ir instrumento priežiūra: J. Šapola Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje rūpinasi 1 tūkst. 444 vargonų vamzdžiais, kurie ir kuria magišką muziką. Rokiškėno meilę instrumentui ir profesionalumą juos prižiūrint yra pripažinę daugybė Lietuvos bažnyčių, kviečiančių jį derinti ir pasirūpinti savaisiais vargonais – kitą savaitę J. Šapola vargonus derins Anykščiuose.