J. Tūbelio progimnazijoje aidėjo Kaziuko mugės šurmulys (foto) (0)

„Gurgu gurgu į Kaziuko turgų!“ tokiu šūkiu Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos mažieji (1-4 klasių moksleiviai) kvietė į tradicinę Kaziuko mugę.

Svarbu – žinios

Pradinių klasių mokytoja, mugės kuratorė Edita Lapienienė sakė norėjusi, kad vaikai ne tik smagiai leistų laiką, bet ir sužinotų naujų dalykų: „Aš pati domiuosi etnokultūra, todėl man rūpėjo, kad vaikai sužinotų, kodėl mugė vadinama būtent Kaziuko muge. Surengėm mažą teatralizuotą pasirodymą: ketvirtokas Dominykas persirengė karalaičiu Kazimieru, vaikščiojo po salę, domėjosi mažaisiais prekybininkais.“

Taigi – kodėl Kaziuko mugė? „Priešistorė tokia: Lietuvos karalaitis Kazimieras, būdamas turtingas, šelpė varguolius, jais rūpinosi. Karalaičio neviliojo pokyliai ir prabanga, jis eidavo pas ligonius, parduodavo savo turtą ir pirkdavo jiems vaistus. Daugiau nei prieš 500 metų, būtent kovo 4 d. mirė. Buvo paskelbtas Šventuoju ir Lietuvos globėju. Kazimiero atminimo dieną Vilniaus Katedroje kasmet ėmė vykti atlaidai, į kuriuos suplaukdavo minios žmonių. O laikui bėgant prasidėjo Kaziuko mugės tradicija. Man buvo svarbu, kad vaikai tą žinotų“, – mugės ištakomis dalinosi E. Lapienienė.

Tikri prekybininkai

Pedagogė juokėsi, kad „valiutinė“ prekė mokinių mugėje – skanumynai. „Daugiausiai tai saldumynai, skanėstai, pyragėliai. Turime gimnazijoje keramikos būrelį, tai buvo ir keramikos gaminių, knygų skirtukų, suvertų karoliukų. Viskas – rankų darbo. Nes tai yra mugės esmė“, – sakė mokytoja.

Per pusantros valandos trukusioje mugėje vaikai ne tik prekiavo, bet ir žaidė žaidimus, šūkavo „kermošiškus“ šaukinius: ,,Ką šiandien nusipirksit, kitą turgų prašysit – nebegausit!“, ,,Kas pirks, kas parduos, kas už dyką atiduos!“, ,,Kas girs, kas peiks, o kas tylės ir pavydės!“ ir pan.

Paklausti, kuo Kaziuko mugė skiriasi nuo kitų turgų, visi sakė: pavasariška visų nuotaika.